NATO vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant kliūčių, į Aljansą įstos abi Šiaurės šalys

Pasaulis

BNS/Fotobankas nuotr.

Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS

256111

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso.

Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO. Visos 30 šalių narių turi sutikti, kad abi Skandinavijos kaimynės būtų priimtos į didžiausią pasaulyje saugumo organizaciją.

Tačiau Ankara šį procesą stabdo. Turkijos vyriausybė nori, kad Suomija ir Švedija susidorotų su grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis, ir išduotų jai asmenis, įtariamus su terorizmu susijusiais nusikaltimais. Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Švedija neatsižvelgė į jo šaliai susirūpinimą keliančius klausimus.

„Esu įsitikinęs, kad stojimo procesas bus užbaigtas ir kad visos NATO sąjungininkės ratifikuos stojimo protokolus savo parlamentuose. Tai pasakytina ir apie Turkiją“, – Aljanso būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

J. Stoltenbergas sakė, kad narystės procesas paprastai užtrunka ne vienerius metus, tačiau liepos mėnesį visos 30 narių pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti ir pasirašė jų stojimo protokolus. Nuo to laiko 28 šalys patvirtino šį žingsnį pagal savo nacionalines procedūras. To dar nepadarė tik Turkija ir Vengrija.

„Kol kas tai yra greičiausias stojimo procesas šiuolaikinėje NATO istorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat sumenkino bet kokią riziką, kad Suomija ir Švedija gali būti užpultos ar patirti spaudimą dėl mėginimo prisijungti prie karinio aljanso, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos ir kiti sąjungininkai abiem šalims pasiūlė dvišales „saugumo garantijas“, kol jos taps visateisėmis narėmis.

„Neįsivaizduojama, kad Suomija ir Švedija susidurtų su kokia nors karine grėsme, o NATO į tai nereaguotų“, – sakė J. Stoltenbergas.

Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) pareiškė, kad Švedija „net neįpusėjo“ vykdyti savo įsipareigojimų Ankarai. Jo pastabos nuskambėjo po to, kai Švedijos teismas nusprendė neišduoti Turkijos valdžios institucijų ieškomo žurnalisto dėl įtariamų sąsajų su 2016 metais nepavykusiu perversmu šioje šalyje.

Tačiau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad jo šalis įvykdė savo įsipareigojimus ir kad dabar sprendimą „priima Turkija“. Turkija kol kas viešai nereagavo į jo pastabas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt