PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2023 m. Liepos 21 d. 21:28

NATO pridėjus į kelnes, Putinas perima iniciatyvą

Lietuva

BNS / Fotobanko nuotr.

Ry­tas Sta­se­lisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


273462

NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina neišgirdo ne tik aiškios demokratinių Vakarų civilizacijos valios matyti ją kolektyvinėse saugumo sistemose.

Apstulbę liko tie, kurie buvo pasiruošę susitaikyti su aptariama perspektyva, ir tie, kurie tikėjo, kad Kyjivas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis todėl sulauks bent improvizuoto saldainio: teigiamo problemos dėl karinių naikintuvų ar tolimojo nuotolio raketų sprendimo. Problemos, apie kurią prieš agresorius iš Rusijos kovojantys ukrainiečiai mini dar nuo praėjusių metų.

JAV prezidentas Joe Bidenas Vilniaus universiteto Didžiajame kieme rėžė spyčių, nominaliai skirtą lietuviams, o iš tikrųjų – savo rinkimų kampanijos kalbą, skirtą amerikiečiams ir visam pasauliui (sprendžiu taip dėl to, nes girdėjau ten gražiai skambėjusių dalykų, be to, patikinimų, esą prelegentas dar niekada ligi šiol nesijautė toks energingas, nepaisant solidaus amžiaus). Vienas svarbiausių tos kalbos aspektų – JAV vaidmuo egzistuojančiai pasaulio tvarkai, taip pat ir užtikrinant laisvą prekybą ir laivų navigaciją.

Aspektas svarbus. Nes liudija aiškią dabartinės JAV administracijos ištikimybę bei įsipareigojimą globalios ekonomikos sistemai, taisyklėms. Kas nebuvo taip vienareikšmiškai aišku, Vašingtone prezidentaujant Donaldui Trumpui.

Tačiau šį lozungą išgirdo ne tik VU kieme susirinkę p. Bideno tiesioginiai klausytojai. Akivaizdu, kad, pamatę pilnas NATO šalių vadovų kelnes, svarstant Ukrainos saugumo klausimą, ir šiaip atšipusius bloko dantis, užtikrinant demokratiją pasirinkusių valstybių saugumą, į ataką pakilo Rusijos pajėgos.

Skystos NATO blauzdos Vladimirui Putinui suveikė it geriausias superstimuliatorius, padėjęs jam atsigauti po politiškai grėsmingo karinės formuotės „Vagner“ maišto birželio pabaigoje, kai jis atrodė visiškai sutrikęs, priverstas palikti Maskvą, o jo sukurtos ir kontroliuojamos struktūros – esančios neefektyvios ir bejėgės.

Kariniai daliniai Ukrainos frontuose ėmėsi intensyvesnių kotraveiksmų prieš ukrainiečių pajėgas.

Ponas Putinas paskelbė, kad jo šalis nutraukia bendradarbiavimą dėl vadinamosios „Juodosios jūros iniciatyvos“, kuri leido iš Ukrainos uostų į pasaulio rinkas išgabenti šios šalies aruoduose sukauptus grūdus.

Vėliau, trečiadienį po pietų, Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad Juodąja jūra į Ukrainos uostus einančius laivus laikys savo taikiniais, nes jie bus laikomi įtariamais, gabenant karinę paramą Ukrainai.

Vienu metu atrodė, kad vakariečių nebeveikia iš Kremliaus sklindantis nuolatinis šantažas. Buvo panašu, kad jie spjauti norėtų į p. Putino ir jam artimų degeneratų grasinimus branduoliniais ginklais. NATO susitikimas ir tai, kas vyksta, jam pasibaigus, kelia abejonių, kad tasai šantažas išties nebeveikia.

JAV prezidento patarėjas saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, atsakydamas į aštrų ukrainiečių žurnalistės klausimą Vilniuje apie tai, kad JAV paramos Ukrainai politiką galbūt derina su Rusijos režimu, piktokai paragino netikėti ir neskleisti sąmokslo teorijų.

Konspirologija – ne pats geriausias politikos analizės būdas. Tačiau kuriuo dar kampu šią savaitę reikia prisiminti p. Bideno lozungus apie „laisvą navigaciją“ visame pasaulyje tuo metu, kad Kremliaus diktatorius iškart po to skelbia apie jūrinę Ukrainos blokadą ir draudimą išgabenti grūdus, kurie kritiškai svarbūs neturtingų pasaulio šalių žmonėms?

Kas čia labiau tinka: racionalieji argumentai ar konspirologija?