PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Vasario 14 d. 21:30

Vyko NATO gynybos ministrų pasitarimas

Pasaulis

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


29208

Vasario 14-15 d. Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė esminius NATO vadovavimo struktūros adaptavimo parametrus, kurie taps pagrindu galutiniams sprendimams dėl NATO vadovavimo struktūros.


Foto galerija:

25395409937-bdecc91755-k.jpg
26393325838-b1487876b3-k.jpg
40265672221-b73ffd2ebb-h.jpg
40266325751-0a292b8879-k.jpg

Gynybos ministrai nustatė principinį būsimosios NATO vadovavimo struktūros dizainą, jos veikimo pagrindus bei naujos struktūros įgyvendinimo kryptis. Ministrai sutarė, jog bus įkurta nauja Jungtinė vadavietė, kuri bus atsakinga už jūrų kelių saugumą ir užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą.

Taip pat bus įsteigta už logistiką ir karinį mobilumą atsakinga vadavietė, kuri užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos atveju. Be to, bus įkurtas naujas kibernetinių operacijų centras.

„Esminis NATO vadovavimo struktūros adaptacijos uždavinys – sudaryti sąlygas Aljansui greitai ir užtikrintai atremti tiek konvencines, tiek hibridines grėsmes", - sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Galutinio sutarimo dėl naujos struktūros, įskaitant naujų vadaviečių geografinę lokaciją ir įgyvendinimo terminus, laukiama NATO gynybos ministrų susitikime birželį ir NATO vadovų susitikime liepos mėnesį.

Paskutinį kartą NATO vadovavimo struktūra buvo adaptuota 2011 m., tačiau naujos saugumo grėsmės ir iššūkiai paskatino Aljansą adaptuoti savo struktūrą, kad gebėtų tinkamai atsakyti taikos, krizės ir karo metu.

Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė ir visų Aljanso šalių naštos pasidalinimą. R. Karoblis pabrėžė, jog supranta sąžiningo įsipareigojimų ir finansinės naštos pasidalinimo svarbą siekiant vieningų NATO Aljanso tikslų. „Būdama viena iš arčiausiai Rytinės Aljanso sienos esančių valstybių, Lietuva ėmėsi ryžtingų sprendimų greitai padidinti savo gynybos finansavimą – nuo 2018 m. gynybos biudžetui skiria 2 proc. nuo bendrojo šalies biudžeto", - sakė ministras.

Lietuva yra tarp sparčiausiai gynybos finansavimą didinančių šalių. 2017 m. Lietuva gynybai skyrė apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. gynybos biudžetas turėtų siekti 2 proc. BVP.

Be gynybos biudžeto didinimo, Lietuva taip pat prisideda prie dalyvavimo NATO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos operacijose ir misijose. Šiuo metu 9 tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne tarnauja apie 120 Lietuvos karių.