Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Nelegalu ir pavojinga, tačiau vilioja ne tik pinigų neturinčius provincijos gyventojus, bet ir vaistininkus – buitinis alkoholio surogatų, liaudyje vadinamų naminuke, samane, pilstuku ir kaukoliniu, gaminimas suranda vis naujų gerbėjų.
Nežinia, ar tam įtakos turi dabartinio Seimo vykdoma kova su alkoholiu, tačiau bandymas prasimanyti alkoholio nelegaliais būdais šiuo metu suvilioja ir ne „standartinius“ naminės mėgėjus. Savadarbio alkoholio kartais bando prasimanyti ir aukštąjį išsilavinimą turintys, protinį darbą dirbantys lietuviai. Tačiau jų bandymai kartais baigiasi gerokai liūdniau nei tradiciškesnių alkoholio surogatų gamintojų.
Bevarydamas naminę susprogdino sodybą
Kelių instancijų teismai neseniai išnagrinėjo neįprastą istoriją, prasidėjusią 2018 m. kovą Pietų Lietuvoje. Farmacijos magistro laipsnį turintis ir vaistininku dirbantis R. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad išsinuomotos sodybos rūsyje slapta surinko alkoholio distiliavimo sistemą, o vėliau netyčia susprogdino šią sodybą – sprogimas kilo dėl dujų nuotėkio.
Bylos duomenimis, sprogimas Alytaus ir Druskininkų apylinkėse nugriaudėjo 2018 m. kovo 26-osios vakarą. M. R. prieš savaitę buvo atsivežęs į sodybą propano ir butano pripildytą 27 litrų dujų balioną, kurį naudojo alkoholio distiliacijai. Tačiau baliono ventilis buvo nesandarus, todėl į patalpą ėmė skverbtis dujos, pasiekusios pavojingą koncentraciją. Galiausiai dujos užsidegė, M. R. rūsyje uždegus žiebtuvėlį. Sprogimas sunaikino išsinuomotą sodybą, taip pat išdaužė kelis šalimais esančios sodybos langus.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose teistas farmacininkas kaltę pripažino ir teigė, kad sodybą kartu su mama išsinuomojo iš sodų bendrijos pirmininkės, kadangi atėjus pavasariui ieškojo vietos, kurioje galėtų auginti daržoves. Vyras sutvarkė sodybos aplinką, tačiau tuomet kilo nelemta mintis įsirengti alkoholio gamybos aparatą. Pastarąjį surinkti, anot M. R., nebuvo sunku – informacijos gausu internete. Be to, su panašia įranga teko dirbti ir farmacijos laboratorijoje.
Pasak vaistininko, sprogimas įvyko jam keletą dienų nesilankius rūsyje. Kadangi patalpoje nebuvo elektros, pasišviesdavo jis žiebtuvėliu, tačiau vos šį uždegus nugriaudėjo sprogimas. Kadangi vyras buvo prie pat išėjimo, sprogimo banga nubloškė jį, nuolaužos prispaudė kojas.
R. M. teigimu, atsipeikėjęs pamatė, kad stipriai nudegė, kaklo srityje bėgo kraujas, galva buvo praskelta keliose vietose, rankos dėl nudegimų buvo be odos. Tačiau galima sakyti, kad vyras tikras laimės kūdikis – armatūros strypai pervėrė jo drabužius ir kojas, bet gyvybiškai svarbių organų neužkabino.
Kaimynams iškvietus pagalbą, atvykę ugniagesiai po dviejų valandų R. M. išlaisvino.
Po nuosprendžio – gudrus manevras
Tokia avantiūra vaistininkui kainavo nemažai – Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai praėjusį gruodį R. M. už nelegalią alkoholio gamybą skyrė keturių mėnesių laisvės apribojimą, o dėl netyčinio svetimo turto sunaikinimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, kadangi vyras susitaikė su sodybos savininke, tačiau įsipareigojo atlyginti padarytą žalą: 17 500 eurų už sodybą, 1 tūkst. eurų už name buvusius daiktus, taip pat savininkės moralinę žalą ir advokato išlaidas. Iš viso – 23 tūkst. eurų.
Nors sulaukė gan švelnios bausmės – keturis mėnesius naktimis būti namuose ir nekeisti gyvenamosios vietos, – R. M. pateikė skundą Kauno apygardos teismui. Kaip paaiškėjo, vaistininkas gudrus: pažadėjęs atlyginti padarytą žalą, vyras susitaikė su susprogdintos sodybos savininke ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sprogimą, o tuomet pasiskundė teismui, kad savininkė užsiprašė per daug, nors pats sutiko su prašoma suma.
Skundu vaistininkas prašė perduoti jo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat tikino, kad 17 500 eurų už susprogdintą sodo namelį yra gerokai per didelė suma, kadangi per 35 metus sodyba gerokai apgriuvo, todėl tėra verta 7 tūkst. eurų, o visa padaryta turtinė ir moralinė žala siekia 12 500 eurų.
Sugriautos sodybos savininkė prieštaravo tokiam prašymui, teigdama, kad nėra sąžininga sulaukus nuosprendžio prašyti pakeisti sutartos žalos dydį. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė tokiai nuomonei ir atmetė R. M. skundą – anot teisėjų, vaistininkas puikiai suvokė sąlygas, kuriomis sutiko atlyginti padarytą žalą, o pati byla buvo išnagrinėta išsamiai ir kompetentingai, todėl nėra pagrindo ją nagrinėti iš naujo.
alfalt-logo-skaidrus.png