PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2017 m. Rugsėjo 5 d. 13:49

Naminių gyvulių apsaugos būdai ir priemonės

Zarasai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


13778

Jau šiais metais pasitaikė atvejų, kuomet Zarasų rajone buvo užpulti ir sužaloti naminiai gyvuliai. Užpuolikais gali būti tiek vilkai, tiek valkataujantys ar netoliese gyvenantys šunys. Gyventojus, pastebėjusius vilkų ar palaidų šunų grupę, prašome nedelsiant informuoti savo gyvenamosios vietovės seniūnus, arba Zarasų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistus tel. (8 385) 30 761.

Kaip apsaugoti savo augintinius?

Apsaugos nuo laukinių plėšrūnų būdų gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kiek gyvulių turima ir kokios jų laikymo sąlygos. Efektyviausia taikyti kelias priemones vienu metu.

Jei gyvuliai laikomi netoli namų, patartina nakčiai juos suginti į tvartą. Jei to padaryti nėra galimybės, gyvulius galima naktį laikyti aptvaruose, įrengtuose tiesiog ganykloje. Tik reikėtų pasirūpinti, kad tvoros ne tik neleistų bandai išsilakstyti, bet ir būtų nepraeinamos plėšrūnams. Tam tinkamiausias giliai į žemę (50 cm) įkastas aukštas (2,5 m) metalinis tinklas. Aptvaro būklę būtina nuolat tikrinti, nes vilkai gali bandyti prasikasti pro jo apačią arba pasinaudoti atsiradusiomis spragomis.

Elektrinis piemuo yra gana veiksminga apsaugos priemonė nuo plėšrūnų, bet su sąlyga, kad tamsiuoju paros metu jis yra gerai matomas. Todėl įsigyjant elektrinį piemenį reikia pasirinkti tinkamą jo modifikaciją (rekomenduojama 5-ių ar daugiau juostų). Be to, piemeniu turi tekėti elektros srovė, todėl jo reikia neužmiršti įjungti ir nuolat tikrinti, ar srovė nenuteka per augmeniją ar pan. Lietuvoje naudojamas įprastas, siauras elektrinis piemuo naktį yra sunkiai pastebimas ne tik plėšrūnams, bet ir galvijams. Dažnai vilkai net nesivargina įveikti elektrinį piemenį. Išgąsdinti naminiai gyvuliai patys jį sudrasko lėkdami ir taip lieka be jokios apsaugos.

Kaip papildoma apsaugos priemonė gali būti naudojamos vėliavėlės (panašios į tas, kurios naudojamos vilkų medžioklėje). Nebūtina, kad jos būtų raudonos spalvos, tačiau turėtų būti maždaug 60 cm ilgio ir 10 cm pločio, sukabintos pakankamai tankiai (kas 30-40 cm). Vėliavėlės turi maždaug 15 cm nesiekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos. Tik laisvai plazdančios vėliavėlės yra efektyvios, todėl ūkininkas turi nuolat pataisyti apsivyniojusias, prisegti nukritusias vėliavėles. Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras, nes vilkas eis ratu aplink jas tol, kol suras neužtvertą plotą.

Laiko patikrinti gyvulių sargai yra aviganiai šunys, vilkų gyvenamose teritorijose naudojami ir šiandien. Specialios veislės, pvz., Podhalės aviganiai arba Turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų.

Po pirmosios plėšrūnų atakos jokiais būdais negalima palikti gyvulių be priežiūros, o geriausia būtų (jei tai įmanoma) kurį laiką nakčiai suvedinėti gyvulius į tvartus arba saugius aptvarus. Nes jeigu ir kitą naktį plėšrūnams pasiseks, jie eis pas ūkininkus pastoviai. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais.