PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Sausio 22 d. 14:53

Naktinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ startavo Kretingoje

Klaipėda

Luko Liaušo / LaikoAkis.lt nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


68801

Naktį iš sausio 18-osios, penktadienio, į šeštadienį daugiau nei trys tūkstančiai dalyvių leidosi į tradicinį naktinį pėsčiųjų žygį – „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šį kartą žygis skirtas ne tik paminėti 1923 metų sausio 15-osios įvykius, bet ir šiemet švenčiamą Lietuvos Šaulių sąjungos šimtmetį.

Į žygį iš visos Lietuvos atvykę žmonės Kretingoje rinkosi nuo 18 val. Jiems buvo sudaryta galimybė pasiruošti Kretingos rajono kultūros centre, kur vyko registracija, o kad laikas laukiantiems žygio pradžios neprailgtų – čia surengta ir kultūrinė programa, koncertavo Kretingos rajono kultūros centro Armonikininkų ansamblis, buvo rodomas filmas apie Kretingą, koncertinę programą atliko ir Palangos Jūros šaulių choras bei Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. Atvykusieji anksčiau galėjo apsilankyti ir Kretingos muziejuje, apžiūrėti kitas turistų pamėgtas lankytinas vietas – penktadienį miesto kultūros įstaigos dirbo ilgiau nei įprasta.

Vėliau žygeiviai susitiko Rotušės aikštėje ir tradiciškai sugiedojo tautinę giesmę. Susirinkusiuosius čia pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika ir Klaipėdos miesto vadovas Vytautas Grubliauskas. Žygeivius palaimino ir geros kloties palinkėjo Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas brolis Antanas Blužas. Iš Kretingos miesto centro žygio dalyviai pajudėjo 22 val., pasiryžę įveikti 25 kilometrų atstumą į Klaipėdą, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu.

Žygeiviai kelionės metu turėjo progą susipažinti su Kretingos ir Klaipėdos rajono gyvenvietėmis bei istorinėmis vietomis. „Žygio dieną oras buvo puikus, nors maršrutą tą patį rytą turėjome koreguoti – ketvirtadienio naktį gausiai snigo, o dieną prieš tai – lijo, todėl sukilęs Akmenos upės vanduo užliejo slėnį, maršrutą teko perkelti į šlaito viršų. Vanduo sudarė sunkumų ir prie Eketės piliakalnio, buvo užtvindyti keliukai, reikėjo greitai ieškoti kitų galimų apėjimų. Tad jeigu iki šiol ekstremalių pojūčių šiuose žygiuose kai kuriems trūkdavo, tai šiųmetiniame jų išties pakako, patenkinti buvo visi“, – juokavo „Klaipėdos sukilėlių keliais“ žygio organizatorius, Klaipėdos miesto tarybos narys Algirdas Grublys.

Jis pasidžiaugė, kad žmonių susidomėjimas kasmet rengiamu žygiu pastebimai auga – praėjusiais metais norinčiųjų susipažinti istorinėmis pajūrio krašto vietomis buvo apie 2,4 tūkst. „Prieš aštuoniolika metų, kai pirmąsyk tokio žygio idėją iškėlė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus šviesaus atminimo istorikas Kazys Budginas, maršrutu Palanga-Kretinga-Klaipėda pėsčiomis leidosi keturi asmenys, dar kitais metais jau susirinko 37 susidomėję žmonės ir taip kiekvienąsyk šio žygio idėja vis plačiau sklido, daugeliui jis tapo neatskiriama gyvenimo dalimi“, – pasakojo A. Grublys.

Šiemet jau 18-ą kartą surengtame naktiniame pėsčiųjų žygyje dalyvavo žygeiviai ne tik iš pajūrio krašto, bet ir įvairių Lietuvos vietų – net iš Varėnos, Biržų, Utenos, Ukmergės, Jurbarko, Kauno. Į kelią leidosi įvairaus amžiaus žmonės: jauniausiajam žygeiviui – 9-eri, vyriausiajam – 84 metai.

Žygio dalyviai pailsėti stojo gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi – Vinetu kaime, prie Eketės piliakalnio, kur stiprinosi koše ir karšta arbata, bei ties Žaliuoju slėniu, netoli Klaipėdos. „Prieš pasiekiant Klaipėdą gausiam žmonių būriui reikėjo pereiti judrų magistralinį kelią. Šią, pavojingiausią vietą, pavyko įveikti sklandžiai, kadangi mūsų saugumu pasirūpino abiejose kelio pusėse budėję karo ir kelių policijos pareigūnai, atsargūs buvo ir patys žygeiviai“, – sakė A. Grublys, pasidžiaugęs ne tik organizatorių darbu, bet ir pačių žygeivių kultūra, tvarkingumu.

Paskutinieji žygio dalyviai finišą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono teritoriją – pasiekė 6 valandą ryte

Kretingos rajono savivaldybės inform.