Naikiname mitus apie aplinkosaugą

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

35369

Nors aplinką puoselėti norinčiųjų gretos sparčiai auga, dar yra nemažai tokių žmonių, kuriuos nuo aplinkai draugiškos gyvensenos stabdo visuomenėje įsivyravę įvairūs mitai. Jie lengvai subliukšta labiau pasigilinus į konkretų klausimą, gavus daugiau informacijos.

Rūšiavimui reikia daugiau vietos?

Mitu jau yra tapusi nuomonė, kad norint rūšiuoti atliekas namuose, reikia daugiau vietos. Tačiau atliekų jūsų namuose juk nepadaugės, kiekis liks tas pats. Jums tik reikia atliekų laikymo vietoje papildomai įkurdinti maišelį ar kartoninę dėžutę. Arba galima atliekas skirstyti į dvi talpas: vienoje laikyti tas, kurios bus išmetamos į bendrą atliekų konteinerį, o į kitą mesti tokias, kurias nunešę prie rūšiavimo konteinerių vietoje išrūšiuosite. Išrūšiuotas pakuočių atliekas galima laikyti ir kitose namų erdvėse, pavyzdžiui, balkone, rūsyje ar sandėliuke. Taip pat reikia nepamiršti išlankstyti tuščias pakuotes arba jas suspausti, kad užimtų kuo mažiau vietos bei nekaupti didelių kiekių.

Šiukšliavežės rūšiuotas atliekas veža į sąvartyną?

Dar vienas gana plačiai paplitęs mitas, kad šiukšliavežės, surinkusios atliekas iš įvairių rūšiavimo konteinerių, viską išveža į sąvartynus. Manoma, kad ten vis tiek viskas suverčiama į vieną krūvą, todėl neverta rūšiuoti namuose. Tai tikrai klaidingas požiūris. Atliekas išvežantys automobiliai jas gabena ne į sąvartynus, o į atliekų perrūšiavimo centrus. Ten jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas ją gamina naujus gaminius. Be to, viename automobilyje gali būti atskirtos sekcijos skirtingų rūšių atliekoms, o to nežinantiems gyventojams atrodo, kad visos jos sumaišomos.

Nerūšiuodami prarandame tik antrines žaliavas?

Nerūšiuotos atliekos keliauja į sąvartynus, tarp jų ir dideli kiekiai tokių, kurias galima būtų perdirbti ir dar kartą panaudoti. Bet retas susimąsto, kad tai toli gražu nėra vienintelė žala. Naujų žaliavų gavybai ir gamybai sunaudojami milžiniški energijos kiekiai, kertami miškai, naudojama nafta, vanduo ir pan. O kol jos transportuojamos iki mūsų, teršiama aplinka, dėl to pabrangsta ir patys gaminiai. Taip pat nepagalvojame, kad į sąvartynus nukeliavusios atliekos užima vietą, prisideda prie šiltnamio efekto.

Atliekas rūšiuoja tik „žalieji“?

2017 m. RAIT tyrimų bendrovės atliktos apklausos duomenimis, visas atliekas Lietuvoje rūšiuoja 42 proc. gyventojų, o dalį atliekų - 40 proc. piliečių. Tikrai ne visi rūšiuojantieji atliekas save laiko „žaliaisiais“. Taip elgdamiesi jie tiesiog rodo savo sąmoningumą, rūpinimąsi aplinka, savo ir savo vaikų sveikata. Sveikos gyvensenos, vartojimo mažinimo, aplinkai draugiško elgesio, pasekėjų judėjimas plečiasi visame pasaulyje ir ragina į jį įsitraukti kiekvieną dar abejojantį.

Ar Lietuvoje esame kaip Dievo užantyje?

Lietuva yra tokioje geografinėje vietoje, kur klimatas gana nuosaikus, reta gamtinių sukrėtimų. Todėl yra manančių, kad mūsų nepasieks neigiami klimato atšilimo padariniai. Jie tiesiog nepastebi, ar nenori pastebėti, kad pastaruoju laikotarpiu klimatiniai reiškiniai Lietuvoje kinta: dažnėja sausrų, vasaromis vis daugiau tropinių naktų, kai temperatūra net naktį nenukrinta žemiau plius 20 laipsnių. Mokslininkų prognozėmis, šio amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra Vilniuje bus teigiama, vasaromis dažniau pasitaikys kaitrų ir liūčių.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – tai reali grėsmė oro kokybei, transporto eismui, vandens ir elektros tiekimui. Jie taip pat kelia pavojų žmonių sveikatai, darbingumui ir net gyvybėms. Be to, su klimato kaitos padariniais mes galime susidurti ne tik Lietuvoje. Juk dabar daug keliaujame ir į tolimas egzotines šalis. Ne kartą lietuviai būdami užsienyje yra patyrę, kokios baisios yra didžiulės audros, cunamiai ir kiti ekstremalūs reiškiniai. Reikėtų prisiminti, kad klimato kaitai galime daryti ir darome įtaką kiekvienas iš mūsų – prisidedame prie jos mažinimo arba atvirkščiai ją skatiname. Rūšiuodami savo namų atliekas taip pat elgiamės atsakingai.

Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt