PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Vasario 9 d. 16:48

Nacionalinis krizių valdymo centras: atsijungimas nuo BRELL žiedo įvyko sklandžiai, rimtų incidentų nefiksuota

Lietuva

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) / ELTA

Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA


343641

Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL žiedo vyko sklandžiai, rimtų incidentų Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nefiksavo.

„Nacionalinis krizių valdymo centras veikė padidintu režimu 24/7 šiomis dienomis, padidintu budrumo lygiu. Gaunam visą informaciją operatyviai iš visų institucijų, įmonių, įstaigų. Viskas yra puiku ir tvarkoje, net informacinėje erdvėje ar propagandinių naratyvų stebime kur kas mažiau, negu vakar. Vakar pastebėjome ir mūsų ekspertai įvertino informaciją, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonių socialiniuose tinkluose, komentarų skiltyse buvo atsiradę daug labai botų prie straipsnių apie atsijungimą nuo BRELL. Rekomendavom redakcijoms padidinti moderavimą. Šiandien labai aiškiai matom, kad botų su rusiškais naratyvais yra sumažėję“, – sekmadienį sakė NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Jis šeštadienį įspėjo, kad socialiniuose tinkluose plinta netikrų anketų, vadinamųjų botų, skleidžiama Kremliaus propaganda.

„Gaunam informaciją, analizuojam ir reaguojam, nematom nieko ypatingo, dėl ko reiktų nerimauti, procesas praėjo ramiai, visi buvo pasirengę“, – teigė D. Buta.

Primenama, kad sekmadienį Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai šeštadienį ryte atsijungusios nuo Rusijos sistemos ir atlikusios bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Kaip pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, Baltijos šalys prisijungė prie Europos elektros tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

Iki šeštadienio 9 val. 9 min. Lietuva, Latvija ir Estija veikė elektros sistemoje BRELL (elektros žiede, kuriame buvo sujungtos Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos sistemos).

Izoliuoto darbo bandymas truko maždaug 30 valandų, jo metu trijų šalių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – įvykdė 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymus.

Baltijos šalys prie Europos sinchroninės zonos prisijungė per „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos.

Todėl nuo šiol Baltijos šalys sistemos įtampą ir dažnį valdyti galės nepriklausomai, tai didins regiono energetinį saugumą.

„Litgrid“ duomenimis, sekmadienį 9–10 val. suminė elektros gamyba Baltijos šalyse siekė 3024 MW, suminis vartojimas sudarė 3143 MW. Likusi dalis energijos yra užtikrinama elektros jungtimis su Švedija, Lenkija ir Suomija.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikia po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt" ir „Estlink“ jungtis.

Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veiks po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.

#BRELL#NKVS#DARIUS BUTA