Nacionalinės filmotekos vizijoje – erdvė kino kultūros sklaidai ir paveldo saugojimui

Lietuva

Vygaudo Juozaičio nuotr.

EtapliusŠaltinis: Pranešimas spaudai

341896

Trečiadienį Lietuvos kino centras kultūros lauko atstovams pristatė Nacionalinės filmotekos galimybių studiją. Planuose – atvira ir įtrauki erdvė, kuri puoselėtų kino kultūros ir paveldo gyvybingumą, sujungdama kino industriją su plačiąja visuomene.

Galimybių studiją Lietuvos kino centro užsakymu parengė „The Critical” tyrimų ir dizaino agentūra, atsižvelgdama į kino kultūros lauke veikiančių suinteresuotų šalių vykdomų veiklų ir poreikių analizę, galiojantį teisinį reglamentavimą ir anksčiau atliktus Nacionalinės filmotekos steigimo veiksmus.

Ankstesnė Nacionalinės filmotekos koncepcijos versija buvo parengta 2017 m., tačiau nuo to laiko įvyko svarbių pokyčių: likviduotas UAB „Lietuvos kinas“, jos turtas, įskaitant kino kolekcijas, perduotas Lietuvos kino centrui, šiuo metu vystomas Regioninės filmotekos Palangoje projektas. Dėl to kilo poreikis koncepciją iš esmės atnaujinti.

Galimybių studijoje numatoma, kad Nacionalinė filmoteka skaitmenins ir restauruos kino paveldą, rūpinsis jo saugojimu, archyvavimu ir prieinamumu, vykdys kino paveldo rodymą ir sklaidą, kino kultūros sklaidą, kino edukaciją, užtikrins tarptautinį atstovavimą įvairiose kino organizacijose ir renginiuose.

„Nacionalinės filmotekos įkūrimas – ilgai planuotas ir reikšmingas žingsnis šalies kino kultūros raidai. Galima išskirti kelias pagrindines jos veiklos kryptis. Pirmiausia, būtų siekiama skatinti kuo platesnio rato žmonių susidomėjimą kinu pristatant Lietuvos kultūrai reikšmingus filmus. Taip pat būtų sukurta speciali, pažangiausiomis technologijomis aprūpinta erdvė, tinkama kino paveldo restauravimui, skaitmeninimui ir saugojimui. Į atvirą pristatymą sukvietę įvairių kultūros organizacijų atstovus bei sprendimų priėmėjus norėjome pristatyti dabartinę koncepcijos versiją ir išgirsti svarbius komentarus bei pasiūlymus, kuriuos kartu vertintume Nacionalinės filmotekos galimybių studijos kontekste“, – teigia Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

Nacionalinės filmotekos koncepcija kurta atsižvelgus į geruosius pavyzdžius iš kitų Europos šalių, tokius kaip „Eye“ filmų muziejus Nyderlanduose ir filmotekas, veikiančias Danijoje, Švedijoje bei kitose valstybėse. Remiantis jų modeliais, planuojama, kad prie Nacionalinės filmotekos veiklos visuomeniniais pagrindais taip pat galėtų prisidėti kino profesionalai, akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovai per tokias bendradarbiavimo formas kaip visuomeninė patariamoji taryba ar viešosios konsultacijos.

Šiuo metu Palangoje vyksta Regioninės filmotekos „Naglis“ rekonstrukcija. Regioninė filmoteka veiks kaip Vakarų Lietuvos kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centras. Ten bus įrengtos dvi profesionaliam kino rodymui pritaikytos salės, lauko kino erdvė, audiovizualinių menų kultūros centras su skaitykla ir mediateka, edukacinės ir ekspozicijų erdvės, darbo ir kino rezidencijų studijos, kino skaitmeninimo ir restauravimo patalpos. Planuojama, kad „Naglis“ veiklą pradės 2026 m. vasarą. Šis projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Kultūros ministerijos.

Su Nacionalinės filmotekos galimybių studijos projektu galima susipažinti čia.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt