Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Martyno Ambrazo nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Nepaisant investicijų, mokyklose dar trūksta kompiuterių, taip pat technikos ir priemonių kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, teigia Nacionalinė švietimo agentūra.
Skaitmenizavimui – per 9 mln. eurų
Kaip antradienį pranešė agentūra, atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą pernai investavo 9,2 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungos rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams – dar nepavyko pasiekti.
2021-ųjų biudžete skaitmeninio ugdymo plėtrai skirta po 30 eurų kiekvienam mokiniui, tai yra triskart daugiau nei 2020-aisiais. Kam tiksliai panaudoti lėšas, sprendė pačios mokyklos.
Nacionalinio švietimo agentūros duomenimis, iš 9,2 mln. eurų, kuriuos skaitmenizavimui išleidusios deklaravo 873 mokyklos, 42,6 proc. panaudoti kompiuteriams įsigyti, 40,9 proc. – skaitmeniniam ugdymo turiniui, 13,5 proc. – kitai technikai pirkti. 3 proc. lėšų panaudota pedagogų mokymams, juose iš viso dalyvavo 9392 mokytojai.
Trūksta įrangos hibridiniam mokymui
„Mūsų atliktos analizės rezultatai rodo, kad, viena vertus, mokykloms dar trūko kompiuterių, planšečių, projektorių ir kitos įrangos kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, nors 2020 metais jas pasiekė daugiau nei 35 tūkst. planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių. Kita vertus, matome, kad sparčiai didėja ir ugdymui skirto skaitmeninio turinio poreikis: jam įsigyti skirtų išlaidų dalis padidėjo“, – sakė Švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Tyrimo metu taip pat teirautasi apie nemokamas skaitmenines mokymo priemones. Praėjusiais metais mokyklos naudojosi 48 tokiomis priemonėmis. Iš viso naudotasi daugiau kaip 441 tūkst. nemokamų jų licencijų.
Už daugiau nei 3,87 mln. eurų mokyklos įsigijo 4210 stacionarių, nešiojamų ir planšetinių kompiuterių.
2020 metų pabaigoje šalies mokyklose vienas kompiuteris vidutiniškai teko maždaug keturiems mokiniams, 46 proc. mokyklų kompiuterių buvo ketverių metų ir senesni.
2021 metų pabaigoje mokyklose ketverių metų ir senesnių kompiuterių dalis sumažėjo iki 42 procentų.
Nacionalinė švietimo agentūra pabrėžė, kad nors pagal kompiuterių skaičių klasėje Lietuva, anot 2019 metais Europos Komisijos paskelbto tyrimo „IKT švietime“, yra tarp pirmaujančių ES šalių, tačiau dar nepasiekė ES rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams.
Prasčiausi rodikliai – Vilniuje
Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusios Ignalinos rajono savivaldybės mokyklos: čia trims mokiniams vidutiniškai tenka du kompiuteriai, prasčiausia situacija didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje. Sostinės mokyklose vienas kompiuteris vidutiniškai tenka šešiems–septyniems mokiniams.
Kitai techninei įrangai – projektoriams, interaktyviems ekranams, įrangai hibridiniam mokymui (iš viso 2918 vnt.) – įsigyti išleista per 1,71 mln. eurų.
Agentūros teigimu, trūkstant įrangos kokybiškam nuotoliniam ir hibridiniam ugdymui, jos naudojimo poreikis toliau augs ugdymo procese daugėjant skaitmeninio turinio, taip pat reikės atnaujinti senstančią įrangą.
BNS