Nacionalinė biblioteka įsigijo dvi vertingas senąsias knygas

Vilnius

V. Juozaičio nuotr.

EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

360538

Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo dvi vertingas senąsias knygas.

Pirma knyga – unikalus leidinys – Karaliaučiaus kunigo ir superintendento Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorius „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“.

Jis išleistas Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje (veikė 1745–1934) nenurodant autoriaus ir leidimo metų. Apytiksliai leidimo metai – po 1850 m. – pateikiami remiantis Hartungų spaustuvės veiklos istoriniais faktais, nes būtent 1850 m. Hartungai prarado Karališkosios spaustuvės teises ir privilegijas, ir todėl pasikeitė spaustuvės pavadinimas.

Mažojoje Lietuvoje šalia įvairių daugiausia iš vokiečių į lietuvių kalbą verčiamų elementorių būtent Johanno Gottliebo Weisso „Naujas pibelis“ (pirma žinoma laida 1808 m.) buvo ypač populiarus ir jau XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais tapo lietuviškose mokyklose privalomu leidiniu. Pirmoje šio elementoriaus dalyje pateikiama abėcėlė, skiemenavimo pratimai.

Antroji, apimtimi didesnė dalis yra skaitiniai. Ją sudaro pažintiniai tekstai apie galvijus, žvėris, paukščius, javus ir kitus augalus, apie žemę, vandenį, ugnį, dangų ir jo kūnus, taip pat doroviniai bei religiniai tekstai, giesmės apie žmogaus kūną, protą, sielą, sąžinę, mirtį.

Edukaciniais tikslais pateikiama patarlių, priežodžių, ištraukų iš Šventojo Rašto. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, „Naujas pibelis“ 1808–1897 m. pakartotinai išleistas 13 kartų. Nacionalinės bibliotekos įsigytas egzempliorius yra iki šiol nežinota 14 elementoriaus laida, neužregistruota lietuvių nacionalinės bibliografijos leidiniuose, jos neturėjo nė viena Lietuvos atminties institucija.

Foto galerija:

Antra knyga – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologo, filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus, jėzuito Martyno Smigleckio (1563–1618) dviejų dalių veikalas lotynų kalba „Logika“ („Logica selectis disputationibus et quaestionibus illustrata“), išleistas 1658 m. Oksforde (Didžioji Britanija).

Iš Smigleckiui priskiriamų 23 veikalų „Logika“ yra žinomiausias veikalas, išgarsinęs autorių visoje Europoje, plačiai naudotas bei vertintas iki XIX a. Pirmąkart vadovėlis išleistas 1618 m. Ingolštate (Vokietija).

Jo aktualumą liudija ir kitos trys 1634 m., 1638 m. ir 1658 m. laidos Oksforde (Didžioji Britanija). Knygoje pateikiamas sisteminis scholastinės logikos išdėstymas, remiantis Aristotelio darbais. Nė viena Lietuvos atminties institucija neturėjo šios 1658 m. Oksfordo laidos. Įsigytoje knygoje išlikę negausių skaitymo ženklų, knyga priklausė ne vienam savininkui. Ją 1688 m. skaitė Isaacas Watsonas, kitų savininkų įrašai yra užtušuoti. Knygos kartono kietviršiai aptraukti ruda oda, nugarėlėje įspausta autoriaus pavardė, veikalo pavadinimas ir leidimo metai.

Šios abi knygos reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą lituanistinių dokumentų archyvą. Tikimasi, kad jie sudomins įvairių sričių tyrėjus.

Knygų įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt