N. Mačiulis: susiduriame su paradoksu, kai sėdame į elektromobilius, kurie varomi anglimi pagaminta elektros energija

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

202466

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad atsinaujinančios energijos išteklių paklausa iki 2030 m. augs kur kas sparčiau nei jų pasiūla. Pasak ekonomisto, Europoje jau dabar susiduriama su paradoksais, kai siekiant sumažinti anglies dioksido emisijas, pereinama prie elektros energijos, tačiau ši yra pagaminama taršiais būdais. Tai, jo vertinimu, yra prasto energetikos politikos planavimo pasekmė.

„Dėl ko aš į šį dešimtmetį žiūriu be optimizmo: vis tiek Europoje dar 15 proc. elektros energijos gaminama anglimi. Lenkijoje – 60 proc. Ši situacija, kai elektros gaminama dalis iš anglies, per pastaruosius metus padidėjo. Nes politikoje buvo fanatizmas ir kai kurie žalieji, kurie turi gražią viziją, gerus tikslus, o mes turime situaciją, kai nori staiga sumažinti ir CO2 išmetimą dėl gamtinių dujų, ir uždaryti atomines elektrines. Tada sėdi, sakai: užkursime tada, anglimi pakūrensime čia truputėlį. Čia prie to priveda fanatizmas, kai neieškai kompromisų, nesuplanuoji žingsnių ir atsiduri tokioje situacijoje“, – žaliosios energetikos konferencijoje „GreenTech Vilnius“ ketvirtadienį kalbėjo N. Mačiulis.

„Manau, kad Europai atsinaujinančių išteklių labai trūks, nes jų vartojimas, jų paklausa auga sparčiau negu dabartinės investicijos“, – pridūrė jis.

Ekonomistas pažymi, kad energetikos pasiūla artimiausiais metais nespės pasivyti sparčiai augančios paklausos. Juo labiau, akcentuoja N. Mačiulis, Europos valstybėms laikantis jau dabar priimtų susitarimų, reikės sustabdyti maždaug septintadalį dabartinių energetikos gamybos pajėgumų.

„Jeigu visi įsipareigojimai, kurie yra priimti dabar, jie veiks, tai iki 2030 m. 15 proc. elektros energijos generavimo pajėgumų Europoje turi išsijungti. Tai reiškia, kad didelė dalis investicijų, kurios vyksta dabar į vėją, saulę, jos dabar pakeičia išjungiamą anglį“, – aiškino jis.

N. Mačiulio teigimu, mažėjant pasiūlai ir tuo metu ir toliau augant energetikos išteklių paklausai, Europos valstybės susiduria su situacija, kuomet aplinkai neutraliais laikomų įrenginių naudojimui pasitelkiama energija, išgauta taršiais gamybos būdais.

„Paklausa tuo pačiu metu auga. Sparti transformacija: einame nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių, taip pat visose kitose srityse. Bet turime tokią nesuderintą ir nesuplanuotą bėdą, kai sėdame į elektromobilius su šypsena ir pakrauname jį anglimi pagaminta elektros energija. Va tokiame paradokse sėdi Europa“, – tvirtino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

ELTA primena, kad „GreenTech Vilnius“ forume ketvirtadienį kalbėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad dauguma lengvųjų automobilių ateityje bus elektriniai. Ministras prognozuoja, kad iki 2030-ųjų metų žymiai išaugs elektromobilių skaičius Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, jog dabar šalyje jų yra vos 8000. Taip pat jis tvirtino matąs poreikį didinti elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių, o investicijos į stotelių infrastruktūrą, pasak M. Skuodžio, turėtų prasidėti šių metų antrojoje pusėje.

Tuo metu Energetikos ministerijos duomenimis, šiandien du trečdalius elektros energijos Lietuvoje pagaminama taršiose šiluminėse ir kogeneracinėse elektrinėse. Ministerija ketina siekti iki 2030 m. 90 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dar po 20 m. – visą energiją.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt