N. Mačiulis: ekonomikos perkaitimo dar nematyti

Vilnius

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

51848

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, antradienį pristatęs banko parengtą ekonomikos apžvalgą, tikino, kad ekonominės krizės ženklų Lietuvoje dar nematyti, o ekonomikos augimas tiek Europoje, tiek Lietuvoje - stabilus ir sveikas.

Kaip teigė N. Mačiulis, Lietuvos gyventojai ir įmonės ekonominio nerimo kol kas nejaučia - nuo 2009 m. pabaigos ekonominių vertinimų rodiklis yra aukščiausiame taške, o Lietuvos ekonomikos augimas praktiškai nesulėtėjo. Vis dėlto prognozuojama, kad lėtėjimas bus fiksuojamas kitus dvejus metus. Ekonomisto manymu, tai būtų teigiamas scenarijus Lietuvai, nes tolimesnis ekonomikos augimas virš potencialo vestų prie perkaitimo - ekonomikos augimo sulėtėjimas tiesiog reikštų, kad mes grįžtame prie potencialo.

Viena galimų lėtėjimo priežasčių - spartus statybos ir transporto sektorių augimas. Du trečdaliai lietuviškų produktų eksportuojama, todėl tai parodo Lietuvos priklausomybę ir nuo užsienio ekonomikos. Eksporto augimas šiemet siekė 20 proc. be naftos produktų, o mažmeninės prekybos augimas dėl atlyginimų augimo įsibėgėjo iki 7 proc. Vis dėlto, banko prognozėmis, eksporto augimas ateityje lėtės.

Sumažėjusi infliacija paskatino namų ūkio vartojimą. Pernai Lietuvos infliacija buvo didžiausia infliacija ES, o akcizai alkoholiui sudarė 1 proc. infliacijos. Išnykus akcizo poveikiui, metinė infliacija sumažėjo iki 2 proc. ir, N. Mačiulio teigimu, tai rodo, kad ekonomikos perkaitimo kol kas nėra, o prekių ir paslaugų kainų lygis išlieka vienas mažiausių ES. Pasak ekonomisto, teiginys, kad Lietuvos kainų augimas yra nepagrįstas, - labai keistas, nes to nepatvirtina nė viena statistika.

Būsto rinkoje ekonomistas perkaitimo taip pat neįžvelgia - dabartinis būsto kainų augimas yra išblėsęs - Vilniuje vidutinės kainos didėjo mažiau nei 5 proc. Sandorių skaičius išlieka stabilus, o būsto perkamumo indeksas virš 100 reiškia, kad būstas žmonėms vis dar yra įperkamas. N. Mačiulio teigimu, būstai nebrangsta sparčiau nei gyventojų pajamos, todėl nekilnojamojo turto burbulo kol kas nematyti.

Pasak N. Mačiulio, vienintelis perkaitimo požymis Lietuvoje yra metinis atlyginimų augimas - Lietuvoje jis siekia virš 10 proc., - tačiau produktyvumo augimas siekia vos 4 proc. Atlyginimui augant greičiau nei produktyvumui, nukenčia išorinis konkurencingumas. Vis dėlto kol kas eksporto mažėjimo nepastebima. „Swedbank“ prognozėmis, kitąmet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (VDA) didės 7 proc.

Dalis VDA augimo buvo fiksuota dėl darbo užmokesčio skaidrėjimo - pinigai iš kišenės vis dažniau patenka į sąskaitą, todėl, nors statistiškai atlyginimas ir auga, tai gali pajusti ne visi žmonės (2 proc. didėjančio atlyginimo augimo sudarė jų skaidrėjimas). Banko duomenimis, atlyginimai augo dviem trečdaliams darbuotojų (10 proc.), labiausiai augo pajamos mažiau nei vidutinį užmokestį gaunantiems asmenims.

Metinis paskolų portfelių augimas siekia 7,5 proc. - tiek, kiek ir augo nominalus Lietuvos BVP. Dėl to jis ekonomikos nei slopina, nei perkaitina. Lietuvos gyventojų skolų ir pajamų santykis - 35 proc., mažesnis nei kitų Baltijos valstybių ir yra mažesnis nei 2010 m. Kaip teigė ekonomistas, įmonės ir gyventojai žemomis palūkanomis nesisvaigino.

N. Mačiulius buvo optimistiškas ir emigracijos klausimu. Nors rugpjūčio mėnesį emigracija vėl didėjo po to, kai kelis mėnesius imigracija buvo didesnė nei emigracija, tačiau ekonomistas tikino, kad rugpjūčio emigracijos rodiklį pagadino į užsienį studijuoti išvykę studentai. Banko prognozėmis, šiemet grynoji emigracija sieks 4 tūkst. asmenų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt