N. Mačiulis: biudžeto deficitas didelis

Lietuva

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

150149

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors prognozuojamas milžiniškas biudžeto deficitas, į jį šiuo metu koncentruotis nevertėtų. Anot ekonomisto, svarbiausia yra nuspręsti, kaip tvariai panaudoti paramą iš ES ir įgyvendinti priemones, kurios galėtų didinti gyventojų pajamas ir šalies konkurencingumą ne tik kitais metais, bet ir ateinantį dešimtmetį.

„Lietuvoje vartojimas ir užimtumas jau grįžo į prieš krizę buvusį lygį, taigi ekonomikos skatinti nereikia. Bet turime milžinišką biudžeto deficitą, turime precedento neturinčią paramą iš ES paramos fondo – negrąžintina parama sieks daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tad esmė Lietuvai yra ne skatinti ekonomiką, ne išleisti tuos pinigus, kad būtų kuriamas BVP ir gerovė tik 2021 metais, bet su tais milžiniškais finansiniais ištekliais, kokių iki šiol Lietuva nėra turėjusi, transformuoti ekonomiką, padaryti ją žalesnę, tvaresnę, konkurencingesnę. Įgyvendinti tai, kas galėtų didinti visų gyventojų pajamas visą šį dešimtmetį, o ne tik 2021 metais“, ­– Eltai teigė N. Mačiulis.

„Tad taip, biudžeto deficitas didelis, bet kol kas šis klausimas niekam nėra įdomus, ir kol kas Europa yra suspendavusi visas socialinės drausmės taisykles ir kalba tik tai apie tai, kaip greičiau paskatinti investicijas, kaip padalinti pinigus, o ne kaip sumažinti biudžeto deficitą“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie galimus mokestinius pakeitimus, N. Mačiulis teigė, jog šiuo metu reikėtų ieškoti galimybių, kokius mokesčius reikėtų sumažinti, kad sukurtume tvaresnę ir konkurencingesnę ekonomiką ateinančiam dešimtmečiui.

„Galbūt mums reikėjo ieškoti galimybių mažinti GPM, galbūt daryti tai, ką seniai yra padariusi Estija, neseniai padarė Latvija, t.y. neapmokestinti reinvestuojamo pelno tol, kol jis lieka įmonėje, kol jis yra investuojamas į potencialo, darbo vietų kūrimą. Galimybių, kaip mes galime padidinti Lietuvos konkurencingumą per mažesnius mokesčius, tikrai buvo, bet būtent tai reikėjo svarstyti. Didinti mokesčius šiame kontekste būtų beprotystė. Tai gerai, kad Vyriausybė šio dalyko nesvarstė“, – kalbėjo jis.

Anot ekonomisto, šiuo metu matyti ekonomikos lūžis, ir Lietuvai reikėtų pasinaudoti visomis jo teikiamomis galimybėmis.

„Apie ateinančių metų biudžetą nereikėtų galvoti vadovaujantis mums įprastais terminais ir įprastu supratimu, kaip veikia valstybės ekonomika. Mes šiuo metu matome ekonomikos paradigmos lūžį, kuomet visas pasaulis kalba apie tai, kad biudžeto deficitas yra nesvarbu, valstybės skola nesvarbu. (...). Gyvenant tokiame pasaulyje, Lietuvai nepasinaudoti tokia galimybe nereikėtų“, – Eltai sakė jis.

N. Mačiulis teigė pritariantis Vyriausybės sprendimui tvirtinti tokį biudžeto deficitą, tačiau pabrėžė, kad itin svarbu, kaip iš ES gautos negrąžinamos lėšos bus įdarbintos.

„Vyriausybė tikriausiai teisingai daro, kad tvirtina tokį biudžeto deficitą. Bet reikia skirti labai daug dėmesio, kaip tos gautos negrąžintinos lėšos arba pigiai pasiskolinti pinigai bus įdarbinami. Nes pasiskolintus pinigus atiduoti socialinių išmokų forma yra greitas, populiarus rezultatas, bet jis nesukuria jokio ateities augimo potencialo“, – tikino ekonomistas.

Komentuodamas diskusijas visuomenėje sukėlusios 13 pensijos galimybę, N. Mačiulis pabrėžė, kad didinti pensijas reikėtų tvaresnėmis, mažiau rinkodarą primenančiomis priemonėmis.

„Jeigu Vyriausybė mato, kad galima padidinti senatvės pensijas daugiau negu dabar suplanuota – nors suplanuota visai nemažai, 7,5 proc. augimas kriziniu laikotarpiu nėra blogas rezultatas ir tai tikrai padidins pensininkų perkamąją galią – jeigu matoma daugiau galimybių, tą reikėtų pasiekti ne tokiais rinkodariniais instrumentais kaip 13 pensija.

Tuomet galbūt reikėtų padidinti bazinę valstybės pensiją, mokamą iš valstybės biudžeto. Tai būtų skaidrus sprendimas, kuris sukurtų aiškų nuolatinį pajamų srautą pensininkams, o ne vienkartinį išmokėjimą, kuris kitais metais bus, o paskui gal ir nebebus“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt