N. Mačiulis: kažin, ar Lietuvai reikia nuspręsti, kad dyzeliniai automobiliai yra nepageidaujami

Vilnius

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

47871

Kažin, ar Lietuva turėtų nuspręsti, kad dyzeliniai automobiliai neturi ateities ir yra nepageidaujami, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jo teigimu, automobilius teisingiau apmokestinti, atsižvelgiant į išmetamus anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekius.

„Lengviau ir teisingiau yra apmokestinti automobilius taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių - atsižvelgiant į jų išmetamą anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekį bei galingumą. Šiuo metu ES, be Lietuvos, tik Lenkijoje, Estijoje, Italijoje ir Bulgarijoje nėra jokio mokesčio, susieto su jo tarša“, - sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, automobilio mokestis, susietas su tarša, reikštų, kad didžiausius mokesčius turėtų sumokėti senų ir labiausiai teršiančių automobilių savininkai - tie, kurių pajamos, tikėtina, yra žemiausios.

„Tačiau šią problemą galima išspręsti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, dalį automobilio mokesčio susiejant su jo variklio galia, o mokestinę lengvatą suteikiant tik tam tikros kainos kartelės neviršijantiems naujiems elektromobiliams“, - pažymi ekonomistas.

Jo teigimu, tokio mokesčio funkcija - skatinti žmones susimąstyti, ar, pavyzdžiui, jiems reikia antro automobilio ir ar ne protingiau būtų naudotis kitomis alternatyvomis.

„Automobilio mokestis, kaip ir akcizai, bando koreguoti asmeninius pasirinkimus, kurie turi taip ekonomistų vadinamus eksternalitetus - poveikį ne tik tas prekes vartojantiems, bet ir jų aplinkiniams“, - komentare sako N. Mačiulis. Tiesa, jis sutinka, kad tai yra ir priežastis, kodėl automobilių mokestis nėra populiarus, nes nedaug žmonių nori, kad valdžia koreguotų jų pasirinkimus ir elgseną.

Pasak ekonomisto, gali būti, kad dėl tokio mokesčio pajamos leistų kurti pigesnį ar patogesnį viešąjį transportą, gal leistų sumažinti pajamų mokesčius arba plėtoti sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą.

Vis dėlto, N. Mačiulio teigimu, kol kas vairuotojai gali jaustis saugūs, nes sunku tikėtis, kad vieno nepopuliariausių mokesčių idėja galėtų būti įgyvendinta prieš 2019 ir 2020 metų rinkimus.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija paskelbė, jog, siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Priemonių plane numatomos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt