Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Varėnos GiružisŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusį ketvirtadienį Varėnos kultūros centro Kino ir parodų salėje vyko susitikimas su kompozitore Kristina Vasiliauskaite ir Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinių koncertas. Taip buvo švenčiama šv. Cecilijos diena, muzikantų diena
Koncertas
Gausų būrį susirinkusių moksleivių, darželių ugdytinių, svečių pasveikino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos l.p.einanti direktorė Renata Bakulienė ir pakvietė pasiklausyti šios menų mokyklos mokinių koncerto, kuriame savo pasirodymus dovanojo: Jaunučių choras (vad. Loreta Tiškienė, koncertmeisterė Laima Petruškevičienė); Saulė Kraulaidytė (mokyt. Nijolė Dzingelevičienė) ir Rokas Bachovas (mokyt. Elvyra Sinkevičiėnė); Orinta Mankevičiūtė (mokyt. Ona Žemaitytė); Gabrielė Karaliūnaitė (mokyt. L. Petruškevičienė); Justė Marija Stramkauskaitė ir Gabrielė Šukaitytė (mokyt. Romualda Pridotkienė); Melita Zalanskaitė (mokyt. E. Sinkevičienė); Filomena Krikščiūnaitė (mokyt. N. Dzingelevičienė); Ulė Krupovičiūtė (mokyt. Aldona Jakavonienė); Patricija Katažina Novikova. (mokyt. A. Jakavonienė); Neila Metelica (mokyt. A. Jakavonienė); Eivilė Bruzgytė ir Karolina Makselytė (mokyt. Aušra Kašėtienė); Geida ir Ignė Blažulionytės (mokyt. A. Jakavonienė); vokalinis ansamblis (mokyt. Aušra Liutkutė- Povilaitienė).
Anot mokytojos Aušros Liutkutės-Povilaitienės, prieš kurį laiką kilo idėja pasikviesti neeilinę asmenybę, kuri yra gimusi labai muzikalioje šeimoje, kuri yra keliavusi ne tik po Europą, bet ne kartą buvo iškviesta ir į Ameriką, koncertavusi Švedijoje, Belgijoje, Italijoje, Latvijoje ir kt. Mokytojos pastebėjimu, įdomiausia yra tai, kad kitoms šalims Kristinos Vasiliauskaitės kūryba yra įdomi ir prasminga, o mūsų krašte šiek tiek jaučiasi, jog trūksta to parodymo, kūrybos pristatymo. „Gal šį vakarą mūsų koncertas ir užsitęsė, tačiau norėjosi pasidžiaugti, kad yra tiek žavių, jaunų, mažų talentų, kurie gali savo mažais pirščiukais, savo balsu išreikšti muziką“, - teigė A. Liutkutė-Povilaitienė.
kompozitore-vasiliauskaite-koncertas-inter.jpg
Pokalbis
A.Liutukutė-Povilaitienė: „Kaip atsitiko, kad jūsų šeimoje augę net 7 vaikai, visi 7 yra muzikai, ne šiaip muzikai, o didžiąja raide, bet jūs esate vienintelė kompozitorė šeimoje?“.
Kristina Vasiliauskaitė: „Mano tėveliai labai mylėjo muziką. Tėvelis buvo muzikantas, jis visą gyvenimą grojo trombonu Operos ir baleto teatre, o mama mylėjo muziką, tiesiog neturėjo galimybių mokintis. Ji dainavo Nikodemo Martinonio chore, ten su tėveliu ir susipažino. Matyt, mama labai norėjo savo meilę muzikai perduoti ir visiems septyniems vaikams. Mano vyriausias brolis yra vargonininkas, dvi seserys – smuikininkės, du broliai – violončelistai, vienas brolis – pianistas. Aš pati jauniausia šeimoje užaugau girdėdama muziką ir labai gerą muziką, klasikinę, kuri ir nulėmė mano visą tolimesnį gyvenimą. Aš visą savo gyvenimą įsivaizdavau tik muzikoje ir buvo tokia mintis – parašyti kūrinių visiems savo broliukams ir sesutėms, o jie buvo įvairių specialybių, tad pasąmonėje buvo kilusi tokia mintis, kad galbūt ta muzika mus dar labiau apjungs. Kadangi truputį bijojau scenos ir visuomet labai jasudindavausi, kai išeidavau į sceną ir nepavykdavo pagroti vieno ar kito kūrinio, galvojau, kaip meilę muzikai, kurią paveldėjau iš tėvelių, perteikti kūryboje. Tarp kitko, labai mėgau klausytis muzikos, lankiau visus muzikos mokyklos koncertus ir simfoninės muzikos koncertus. Man buvo paslaptis, kad muzika yra sukuriama. Rūpėjo pažinti muzikos rašymo paslaptis, taip aš ryžausi studijuoti kompoziciją.
A.Liutkutė-Povilaitienė: „Atskleisiu paslaptį, jog kompozitorė K. Vasiliauskaitė vienerius metus mokinosi pas Jadvygą Čiurlionytę, tad mūsų mokyklai, mūsų kraštui tai yra didelė garbė turėti tokią viešnią svečiuose, kuri bendravo su pačia J. Čiurlionyte“.
K. Vasiliauskaitė: „Aš pirmuosius studijų metus studijavau muzikos istoriją ir patekau pas profesorę Jadvygą Čiurlionytę, prisiminimai yra labai šviesūs, ji jau buvo vyresnio amžiaus, labai miela ir šviesi moteris, daug pasakodavo, daug kalbėdavo, buvo nepaprastai šviesaus proto. Aš eidavau pas ją į namus, paskaitėlės nebuvo labai dažnos, bet paliko šviesaus žmogaus įspūdį, kaip ir pats M.K. Čiurlionis“.
A. Liutkutė-Povilaitienė: „Jūsų istorija yra labai įdomi. Mokėtės toliau pas mokytoją Eduardą Balsį. Bestudijuodama ir baigusi studijas, jūs pradėjote kurti tokius kūrinius, kurie man šiek tiek asocijuojasi net su paties M.K. Čiurlionio kūryba. Ne be reikalo jūs esate ir M.K. Čiurlionio premijos laureatė, išleidusi kompaktinį diską „Dovana M.K. Čiurlioniui“.
K. Vasiliauskaitė: „Mokiausi M.K. Čiurlionio menų mokykloje ir tikrai turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad labai vertinau ir jo kūrybą, ir jį kaip asmenį, mane labai domino ir jo asmeninis gyvenimas, esu perskaičiusi visus jo laiškus Jadvygai Čiurlionytei. Man jis buvo lyg kelrodė žvaigždė“.
A. Liutkutė-Povilaitienė: „Kaip jūs pasirenkate instrumentus? Kaip jums gimsta mintis, kuriam instrumentui, kaip rašysite? Juk čia yra simfoninis orkestras. Išduokite paslaptį, kaip jūs girdite simfoninį orkestrą savo mažoje galvoje. Man dar iki šiol yra mistika, kaip galima girdėti tiek garsų. Tikriausiai mūsų kompozitorė turi kažkokį genialų planą, nes kiek žinau, K. Vasiliauskaitė nekuria savo darbų su klaidomis. Tai yra dar viena geniali savybė, nes kiek žinau, kiek kartais tie didieji menininkai perrašinėja savo juodraščius, tai tikriausiai daug daugiau klaidų padaro perrašinėdami nei kurdami.“
K. Vasiliauskaitė: „Kaip jau minėjau, bijojau scenos, todėl nusprendžiau, kad visą meilę perteiksiu popieriaus lape. Dabar neišdrįsčiau rašyti simfoniniam orkestrui, tai yra mano jaunystės energija. Tuomet nebijojau didelio darbo, nes tai yra nepaprastai milžiniškas darbas – surašyti visas partijas ir girdėti visus balsus, tiesiog dabar tam nepasiryžčiau. Viską dariau su dideliu noru ir su didele meile“.
A. Liutkutė-Povilaitienė: „Todėl jūsų kūryba yra ir šviesi, ir natūrali, užsienio kritikų įvertinta, ji turi savo spindesį, šilumą, melodizmą, kuris retai lietuvių kompozitorių kūryboje pasitaiko. Dažniausiai būna, kad lietuviai raudame ir čia ne paslaptis ši mūsų savybė“.
K. Vasiliauskaitė: „Jei atvirai, tai augdama didelėje šeimoje buvau pati jauniausia, buvau pati mylimiausia, tai tos meilės ir džiaugsmo mano kūryboje nestigo. Galiu tik dėkoti savo tėvams, kad mūsų buvo daug, kad buvom draugiški, labai mylėjom savo tėvus ir vieni kitus, džiaugsmo buvo iš tikrųjų labai daug“.
A.Liutkutė-Povilaitienė: „Pereikime prie kito jūsų kūrybinio etapo – chorinė muzika. Norisi pristatyti ir šį jūsų muzikinį barą“.
K. Vasiliauskaitė: „Dėl chorinės muzikos aš kartais pagalvoju, kad kadangi mano abu tėveliai dainavo chore, labai mėgo chorinę muziką, turiu pripažinti, kad aš ir pati labai mėgstu padainuoti, esu dainavusi ir Arkikatedros chore, tai man yra nesvetima ši muzika ir tiesiog natūraliai kilo mintis savo sumanymus ir idėjas perteikti būtent šiame žanre.
A.Liutkutė-Povilaitienė kompozitorei palinkėjo tos gaivališkos energijos, kad ji toliau stumtų į priekį, Dievulio šviesos, kad ji įkvėptų dar didesniems iššūkiams. Mokytoja akcentavo, jog turim didžiulį spindulį, kaip Amerikos spauda įvardijo „Lietuvos deimantas, kuris yra per mažai matomas ir žinomas“. A. Liutkutės-Povilaitienės teigimu, Lietuva nevertina savo turto, kultūrinio turto ir dėl to labai gaila, nes jei būtų daugiau dėmesio skirta kultūrai, tuomet ir patys žmonės būtų šviesesni.
kompozitore-vasiliauskaite-sale-inter.jpg