Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusią savaitę Lietuvoje vyko kasmetiniai Europos žydų kultūros dienų renginiai. Šių metų tema „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Pasvalio krašto muziejus pakvietė į fotografijų ir dokumentų parodos „Bendrapiliečiai.
4-002.jpg
Žydai Pasvalio krašte“ pristatymą. Parodą parengė istorikas Gražvydas Balčiūnaitis. Panaudota medžiaga iš Pasvalio krašto muziejaus rinkinių, Lietuvos ir užsienio archyvų, privačių kolekcijų. Projektą finansavo Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“. Parodos stendai pasakoja apie žydų bendruomenės gyvenimą Pasvalio krašte, verslus, švietimą, kasdienį ir religinį gyvenimą, taip pat neišvengiamą žūtį holokausto pragare bei išsigelbėjimo istorijas. Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
imagetools1.jpg
Renginio metu buvo demonstruojama dokumentinė medžiaga apie Lietuvos žydų gyvenimą, 2017 m. sukurtas dokumentinis filmas „Žydų diaspora Lietuvoje“. Garbaus amžiaus svečiai dalijosi prisiminimais, o Marija Linaburkienė muziejui padovanojo krištolinį ąsotį, kurį išsaugojo kaip vienintelę relikviją. Ąsotis priklausė žydų Kiršonų šeimai, su kuria moters artimuosius siejo ypatingas ryšys. Po renginio būrelis žmonių patraukė į ekskursiją po kadaise žydiškąją Pasvalio miesto dalį.
Manoma, jog Lietuvoje žydai apsigyveno XIV a. 1923 m. miesteliuose jie sudarė apie 30 proc. gyventojų. Prieš karą mūsų šalyje gyveno virš 200 tūkst. žydų, Pasvalio krašte – ne mažiau 2000. Holokausto metu apie 90 proc. jų mirčiai pasmerkė vokiečiai, talkinant vietos lietuviams.
img-9573.jpg