Mūsų kaimų biografijos. Jučiai Lietuvos pakrašty (1)

Akmenė

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt

157843

Jučių kaimo istorija – nebūdinga šiam kraštui, turtingam  tolimą praeitį liudijančiais kaimais ir kaimeliais. Dar 1923 m. Lietuvos gyventojų ir gyvenamųjų vietų surašinėtojai tokio kaimo neužfiksavo. Matyt, Jučiai atsirado ir susiformavo įgyvendinant žemės reformą ir aplinkinių kaimų, vadintų sodomis, gyventojams keliantis į vienkiemius. 

Toje lygioje vietovėje nuo seno buvo didelis ir plačiai nusidriekęs Žiopelių kaimas, greta mažesni Gailiškės, Sprogiškės kaimai, iš kitos pusės – erdvus ir senas Kesių kaimas. Čia pat lėta Vadaksties tėkmė, skirianti Lietuvą nuo Latvijos. O tarp jų buvo įsiterpęs Medemrodės dvaro palivarkas Nausodis. Jo teritorijoje Žiopelių pradinės mokyklos mokytoja Elena Palavikaitė 1935 m. užfiksavo tris įdomesnius vietovardžius: žole beužželiantis 3 km griovys vietinių žmonių vadintas Cūku (Sako, tai latviškas kiaulės vardas, o griovys ir tikęs tik kiaulėms voliotis.), netoli Rūsteikių kaimo plytėjęs apie 15 ha ariamos žemės sklypas vadintas Rūsteikių lauku, dar vienas laukas vadintas Skrandine. Palivarkui po reformos buvo likę  vienų žodžiais apie 56 hektarai, kitų atminimu – apie 80 hektarų dirbamos žemės.

Pasiklausykime šias vietas prisimenančios ir jų praeitį įsidėmėjusios Danutės Byčiuvienės pasakojimo: „Po baudžiavos Naudvary paprastai gyvendavo 4 šeimos, kurios šėrė arklius, prižiūrėjo karves, laukų įdirbti atvažiuodavo darbininkai iš Medemrodės dvaro. Netoliese namus turėjo ūkvedis, kurį vadindavo vagorium. Paskutinis vagorius, atsimenu, buvo jau senas, su barzda, pavarde Ščeponavičius, kurį žmonės kažin kodėl, gal dėl pavardės, vadindavo puslenkiu. Jis mirė jau kolūkių laikais. Palivarkas buvo iki sovietinės okupacijos, o reformos metu žemė buvo išdalinta ir buvusiems kumečiams. Po karo palivarko tvartuose laikė kolūkio arklius ir karves. Pastatai buvo plūkto molio, sienos storiausios, o gyvenamasis namas nedidelis, keturi butai po mažą kambarėlį ir taip pat po mažą virtuvę. Įėjimas iš lauko, per priemenę, iš jos durys į du butus ir į kaminą, o iš kamino įėjimas į kitus du butus. Viename tokiame bute porą metų mes irgi gyvenome. Tvartas buvo didelis, jame tilpo daug gyvulių, atsimenu, dar buvo matyti išgriautas užvažiavimas tiesiai ant tvarto, juo suveždavo šieną. Buvo ir dar mažesnis tvartas, jame kumečiai laikydavo savo gyvulius. Atokiau buvo didelė daržinė ir klojimas, irgi iš plūkto molio. Pastatai tie išbuvo ilgai – kol kolūkis pasistatė naujus, iš silikatinių plytų ir betono.“

Daugiau Leopoldo Rozgos publikacijoje šeštadienio, gruodžio 5 d. VIENYBĖJE

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt