Mūsų kaimų biografijos. Akmenų pražudyti Karpėnai

Akmenė

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt

134699

Pelkėtuose palatvijo miškuose glūdėjusius Karpėnus jau minime ir visuomet minėsime tik būtuoju laiku. Net ir labai norėdamas, šio kaimo jau niekas nebeatstatys, nebeatkurs, nes nebelikę ir vietos, kurioje jis stovėjo kelis šimtus metų. O išnykimą Karpėnams lėmė didelis turtas – po šio krašto dirvožemiu glūdėję milžiniški kalkakmenio klodai. Juos M. Kaveckis, J. Dalinkevičius ir kiti Lietuvos geologai išžvalgė dar iki Antrojo pasaulinio karo ir nustatė, kad iš šio akmens galima gaminti labai gerą cementą.

Tačiau būkime nuoseklūs ir atsigręžkime į seniai nutolusius amžius. Teigiama, jog Karpėnai pirmą kartą dokumentuose paminėti 1652 metais, kai priklausė Akmenės dvarui. Kad žmonių čia gyventa dar akmens amžiuje, liudija Karpėnuose aptiktas akmeninis kirvukas su skyle kotui. Daugelį amžių Karpėnų žmones po mirties priglausdavo Šapnagių ir kitų aplinkinių kaimelių kapinaitės. Savo kapines turėjo ir Karpėnai, jas, sunaikintas, kaip ir visas kaimas, mes dar aplankysime. 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo dienomis Karpėnuose, Vegerių valsčiaus kaime, kartais dar vadintame Pirmaisiais Kulveliais, buvo 20 sodybų su 136 gyventojais. Dvarų ar palivarkų nebuvo, kaime dominavo, sakytume, vidutiniai ūkininkai. Kai sovietinė valdžia 1940 metų vasarą atiminėjo ūkininkų žemes, labiausiai buvo nuskriaustas 71 hektarą turėjęs Jonas Zdanavičius. Alfonsas Skiparis turėjo 48, Adomas Cukuras, Vincas Girininkas – po 44 hektarus, Domas Šurkus valdė 45 hektarus, Konstantinas Gibužis – 40 hektarų.

Nors ir atokiai nuo didelių miestų bei kelių, Karpėnai nebuvo gūdus užkampis. Gyventojai aktyviai rėmė atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo pirmuose savivaldos rinkimuose. 1921 m. į Vegerių valsčiaus tarybą buvo išrinkti karpėniškiai: Domas Šurkus, 39 metų ūkininkas, valdęs 41 dešimtinę žemės, rašto pramokęs namuose, taip pat 52 metų amžiaus smulkus ūkininkas Jonas Jokubauskas, turėjęs 11 dešimtinių žemės, ir 25 metų ūkininkas Adomas Cukuras, 40 dešimtinių žemės savininkas.

Taigi, matome, kad dirbamos žemės, matyt, ir gana neprastos, buvo, tad nelabai pagrįstais laikytini ilgai spaudoje dominavę teiginiai, jog Akmenės cemento gamykla pastatyta Karpėnų pelkėse. Taip, Karpėnai buvo apsupti tuo pat vardu vadinamo miško, kurio plotas XX a. devintame dešimtmetyje buvo 1880 hektarų, iš jų 1670 hektarų sudarė medynai. Socialistinės santvarkos metais apie 130 ha miškų valdė aplinkiniai kolūkiai. Pušynai sudarė 48 proc. visų medynų, beržynai – 37 procentus, 7 proc. yra eglynų, 5 proc. drebulynų. Medynų vidutinis amžius 1985 m. siekė 47 metus, Miškas buvo ir tebėra žvėringas, yra lapių, kiškių, stirnų, užklystančių net į klinčių karjerą, šernų, usūrinių šunų.

O kur pelkės? Taip, aplink Karpėnų kaimą buvo ir tebėra Karpėnų pelkė, dar vadinama Lydmiškio pelke, jos plotas 1043 hektarai. Dalis pelkės sutampa su Karpėnų mišku, pietvakariuose susijungia su gretimo Eibučių kaimo vardu vadinama pelke. Dominuoja plynraistinė aukštapelkė, mažesnė pusė yra plynraistinė tarpinio tipo pelkė ir žemapelkė. Išžvalgytas pramoninis durpių klodų plotas 868 hektarai, tačiau neeksploatuojamas. Manoma jog Karpėnų pelkės durpių ištekliai siekia 13 milijonų kubinių metrų. Vidutinis durpių sluoksnis 1,5 metro, vietomis padidėja iki 3,3 metro. Apie 212 hektarų pelkės ir miško paskelbta botaniniu draustiniu.

Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio, birželio 13 d., VIENYBĖJE

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt