Motinystė ne visada rožėmis klota

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

192973

Moteris, išgyvenančias sudėtingą laikotarpį po gimdymo ar jaučiančias pogimdyminei depresijai būdingų simptomų, kviečiame registruotis (galima ir anonimiškai!) į nemokamas Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamas grupines psichologines konsultacijas. Grupės užsiėmimai vyks nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 10 d., penktadieniais, 17:00. Užsiėmimų trukmė apie 2 val. Grupę veda psichologė-psichoterapeutė Svaiga Beinorienė. Užsiėmimai vyks Tilžės g. 156, 411 kab. (Verslo centras "Talša"). BŪTINA REGISTRACIJA. Daugiau informacijos apie užsiėmimus gausite paskambinę tel. 867250620.

Europos depresijos diena bei Pasaulinė psichikos sveikatos diena paragino Šiaulių miesto visuomenės sveikatos specialistus daugiau dėmesio skirti dar mažokai visuomenėje žinomai, bet gana paplitusiai problemai, su kuria susiduria ką tik pagimdžiusios moterys. Remiantisįvairiais užsienio moksliniais tyrimais, gimus kūdikiui, apie 30 – 75 proc., moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, motinystės melancholiją, 10 – 15 proc. – pogimdyminę depresiją.

Sveikatos biuro organizuoto, medikams, socialiniams darbuotojams bei kitiems specialistams skirto seminaro metu visuomeninio projekto „Mama mums rūpi" vadovė Nida Vildžiūnaitė pristatė nerimą keliančius skaičius: apklausus 146 moteris, gimdžiusias VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninėje 2019–2020 m., 18,5 proc. jų pasireiškė reikšmingi pogimdyminės depresijos simptomai ir galima būtų įtarti pogimdyminė depresiją (dr. Eglė Mažutytė-Rašytinė, apklausa „Mano gimdymas").

Seminare dalyvavę medikai, psichologai bei socialiniai darbuotojai daugiau sužinojo apie nėštumo, gimdymo ir laikotarpio po gimdymo moters emocijas: kaip jos veikia mamos - vaiko ryšį. Paskaitą „Depresijos, nerimo, potrauminio streso sutrikimai – priežastys, požymiai ir pagalbos galimybės“, skaitė lektorė Sigita Valevičienė, sveikatos psichologė, 13 metų dirbanti nėštumo, gimdymo ir laikotarpio po gimdymo srityje, knygos „Motinystės kelias“ autorė. Seminaro dalyviai diskutavo, kokia prevencija vykdoma Šiaulių mieste ir kokią pagalbą gali gauti emocinius sunkumus patiriančios bei depresija po gimdymo sergančios moterys bei šeimos. Diskusijoje kelti klausimai, kaip į prevenciją gali įsitraukti visuomenė, bendruomenės, ką gali kiekvienas specialistas, kurio veiklos orientuotos į nėščiąsias, gimdyves, kūdikius, šeimas. Pasirodo, visoje Lietuvoje tėvams trūksta informacijos apie psichikos sveikatą ir pogimdyminę depresiją, nepakankamai prieinamos specializuotos moterų psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, nevykdomos prevencinės veiklos.

Bendraujant su Šiaulių mieste dirbančiais sveikatos specialistais (teikiančiais įvairias paslaugas tėvams, šeimoms) išryškėjo tėvų pasirengimo tėvystei problema: tokios (nemokamos) paslaugos dėl sudėtingos epideminės situacijos neteikiamos arba sunkiai prieinamos. Specialistams dirbantiems su šeima, susilaukusia kūdikio, trūksta žinių apie pogimdyminės depresijos specifiką bei įrankių (pvz. dalomosios medžiagos) veikti prevenciškai bei tikslinės informacijos, kur nukreipti prieinamos pagalbos.

Diskusijoje gimė pasiūlymai: atnaujinti tėvų ugdymo ir pasirengimo programas, rengti mokymus specialistams, didinti informacijos prieinamumą; vykdyti pogimdyminės depresijos prevenciją (įrankis - klausimynas); teikti specifinę pagalbą individualiai bei tėvų grupėms.

Jeigu jau specialistams stinga informacijos apie pogimdyminę depresiją, tai nenuostabu, kad ši tema yra mažai žinoma ir plačiajai visuomenei. Nors motinystė dažnai vaizduojama kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų, kai kurioms moterims ji sunkiai pakeliama. Viešojoje erdvėje motinystė dažniausiai vaizduojama kaip ypatinga, dažnai išskirtinai teigiama patirtis. Tai tarsi perša iliuziją, kad tai savaiminis, nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių pastangų virsmas. Gimus kūdikiui, šis idealizuotas paveikslas ir pozityvūs lūkesčiai keičiasi. Šalia džiaugsmingų ir pakylėtų epizodų artiranda daug daugiau buitinių ir labai neromantiškų reikalų, kuriuos iš šalies sunku pastebėti matant kitas vaikučių susilaukusias moteris. Gali susiformuoti klaidingas įsivaizdavimas, kad „kitos susitvarko puikiai“, „kitoms tai išeina natūraliai, savaime“ ir kad „kitos neišgyvena tokios vidinės sumaišties kaip aš“. Apie šias mintis kalbėti ir prisipažinti nedrąsu, o tai tik padidina atskirties ir vienišumo jausmą.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie pogimdyminės depresijos apraiškas bei pagalbos moteriai galimybes, Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai pakvietė jaunus tėvelius bei jų artimuosius į psichologės Sigitos Valevičienės nuotolinę paskaitą „Depresija po gimdymo“. Lektorė atskleidė, kodėl tiek daug moterų ja suserga, nuo ko ji priklauso ir kaip moyeris gali sau padėti.

Visiems paskaitoje dalyvavusiems klausytojams skirtas Šiaulių visuomenės sveikatos biuro partnerio - projekto „Mama mums rūpi“ parengtas dalomosios medžiagos komplektas, kurį sudarė: pogimdyvinės depresijos atmintinių rinkinys, klausimynas, nemokamos emocinė sparamos kontaktų sąrašas Lietuvoje ir Šiaulių mieste, informaciniai leidiniai „Nėštumo kalendorius“, „Kūdikio dienoraštis“. Atrodytų, anokia čia pagalba – užpildyti pogimdyminės depresijos klausimyną? Tačiau psichologė S. Valevičienė pabrėžė, kad vien jau atsakydama į klausimus, moteris priversta analizuoti savo emocinės būklės ypatumus ir pastebėti, kad galbūt jai reikia profesionalios pagalbos. Artimiesiems ne visada pavyksta suvokti, kokia pažeidžiama moteris yra po gimdymo, ir kad jai reikia ne tik fizinės, bet ir emocinės paramos ir itin didelio supratimo.

Štai vienos iš paskaitos dalyvių atsiliepimas: „Labai domina ši tema, kadangi esu ją išgyvenusi ir kovojusi viena. Vyras nepripažino, kad gali būti sunku, kai pirmagimė buvo labai laukta. Sveikimas vyko lėčiau, ne taip efektyviai, kaip galbūt būčiau pasiruošusi iš anksto ir būtų buvę drąsiau kreipiantis į specialistus. Šį kartą po 7 metų pertraukos antras, jau neplanuotas ir netikėtas nėštumas, kuris atnešė daug sumaišties, esant 36 metų. Esu linkusi į nerimą, daugiau stresuoju nei tai būtų norma. <...> Save noriu paruošt nelengvam etapui ir atlaikyti“ (kalba netaisyta). Kita dalyvė po paskaitos rašė: „Paskaitą perklausiau ir labai patiko. Lektorė aiškiai, suprantamai ir detaliai pateikė informaciją. Bus ką pergalvoti“.

Kaip vertinti būseną po gimdymo

Specialistai skiria keletą emocinių būklių, kurios gali išsivystyti moteriai po gimdymo – pogimdyminę melancholiją, pogimdyminę depresiją ir pogimdyminę psichozę.

Pogimdyminė melancholijagali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių) ir praeina savaime. Ši būsena nėra liga. Pogimdyminės melancholijos ženklai: staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, apetito pokyčiai, su miegu susiję sunkumai, nuovargis. Išgyvenant pogimdyminę melancholiją padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pogimdyminę melancholiją patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų. Jos pabaiga nebūna labai aiški, tiesiog savijauta po truputį gerėja ir grįžta į įprastą būseną.

Pogimdyminė depresijadažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Sergant pogimdymine depresija toliau išvardyti simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau: nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas, interesų bei malonumo jausmo praradimas, užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis, nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas, nemiga arba padidėjęs mieguistumas, energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis, verksmingumas, kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs), kaltės ir nevisavertiškumo jausmas, dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti), sunkumai priimant sprendimus, įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu, mintys apie savižudybę.

Pasitaiko ir retesnės - pogimdyminės psichozės - atvejų. Jiišsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, pasireiškia maždaug vienai arba dviem moterims iš 1000. Tai jau kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais; elgesys yra chaotiškas, aiškiai stokojantis nuoseklumo, o pradėti darbai dažnai lieka neužbaigti).

Pogimdyminės depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl kai kurios moterys suserga pogimdymine depresija. Priežastys gali būti labai skirtingos, o dažniausiai jų būna kelios: staigūs ir dideli hormoniniai pokyčiai po gimdymo, genetinė predispozija (šeimos nariai, giminaičiai yra sirgę depresija), biocheminiai veiksniai (neurotransmiterių disbalansas smegenyse, kurį gali sąlygoti aminorūgščių ar vitaminų, mineralų trūkumas ar kitos priežastys), anksčiau persirgta depresija, nėštumo ar gimdymo metu (vaikui arba motinai) patirtos medicininės komplikacijos, priešlaikinis gimdymas, anksčiau įvykę persileidimai, nuolatinis miego trūkumas ir jį lydintis nuovargis, polinkis į savikritiškumą, palaikymo iš artimųjų trūkumas ar konfliktai šeimoje, izoliacija ir vienišumas.

Negydomos depresijos pasekmės šeimai. Kada kreiptis pagalbos?

Moterims, susirgus pogimdymine depresija, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma pogimdyminė depresija gali labai pasunkėti. Gydantis galima išvengti tolesnių sunkumų tiek pačiai moteriai, tiek ją supantiems aplinkiniams: negydoma pogimdyminė depresija gali virsti chroniška būsena, neseniai tapusiems tėčiais vyrams, esantiems šalia pogimdymine depresija sergančios partnerės, padidėja rizika patiems susirgti depresija, negydoma pogimdyminė depresija gali komplikuoti santykius šeimoje, vaikai, kurių motinos serga pogimdymine depresija, dažniau turi elgesio ar emocinių problemų (gali būti nerimastingi, jautrūs, prasčiau miegoti, lėčiau vykti jų pažintinė raida), pogimdymine depresija serganti moteris sunkiai gali užmegzti saugiai prieraišų ryšį su kūdikiu, kuris yra būtinas palankiai emocinei vaiko raidai, pati didžiausia pogimdyminės depresijos grėsmė – tai savižudybės ar vaiko sužeidimo rizika.

Bėda ta, kad dažniausiai rimtesnių emocinės būsenos sutrikimų pati moteris nepastebi, tad nukreipiant pagalbos itin svarbu, kad nerimą keliančius pokyčius pastebėtų ir pagalbą pasiūlytu artimoje aplinkoje esantys žmonės. Svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrą, jei pastebite, kad simptomai ar ženklai nemažėja praėjus dviem savaitėms, emocinė būsena blogėja, tampa vis sunkiau pasirūpinti kūdikiu ir atlikti kasdienes užduotis, o galbūt net kyla minčių apie savęs arba kūdikio sužalojimą ar pastebite pogimdyminės psichozės simptomų.

Pogimdymine depresija suserga apie 10–15 proc. pagimdžiusių moterų. Dar apie 20–30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos, ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia visus, kieno aplinkoje yra neseniai pagimdžiusi moteris, bent paklausti: „Kaip tu?“

Naudota www.mamamumsrupi.lt medžiaga

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt