PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2023 m. Lapkričio 12 d. 18:44

Momentinis silpnumas ar reikšmingas lūžis?

Šiauliai

Luhansko srities policijos nuotr.

Ry­tas Sta­se­lisŠaltinis: Etaplius.LT


283075

Ukrainos idilija Vakaruose baigiasi. Paskutinę savaitę JAV žurnale „Time“ pasirodęs didelis straipsnis, kurio pagrindas – žurnalisto pokalbis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, neįvardytais jo aplinkos pareigūnais, taip pat populiariojo šalies kariuomenės vado Valerijaus Zalužno tekstas britų žurnale „The Economist“ parodė keletą svarbių daugiau nei pusantrų metų kariaujančios šalies elito nuotaikų aspektų.

1. Vasarą prasidėjęs ukrainiečių kariuomenės puolimas šalies pietiniuose rajonuose, deja, kol kas nepasiekė net minimalių savo tikslų ir dabar, nepaisant netylančių vietos reikšmės mūšių, yra aklavietėje. Vėlyvą š. m. pavasarį dauguma tos šalies politikų ir ekspertų tikino, kad sukauptų rezervų pakaks kariškiams pramušti rusų kariuomenės gynybą ir geriausiu atveju pasiekti Azovo jūros pakrantę (kažkur netoli Berdiansko ar Mariupolio), kuklesniu – užimti nedidelę Tokmako gyvenvietę, kuri yra svarbus logistikos ir komunikacijų mazgas, naudojamas Rusijos kariuomenės.

2. Ukrainos elito atstovai nesutaria iš esmės dėl to, ką daryti. Nes vakarietiškos ginkluotės trūkumas jaučiamas toliau (ji niekada nebuvo tiekiama tais kiekiais, kurių pageidavo Ukraina), vis daugiau problemų kyla, mobilizuojant vyrus, siekiant papildyti kariuomenę. Vakaruose žadėta karo aviacija Ukrainą gali pasiekti maždaug ties šių ir kitų metų slenksčiu, tačiau ji nesugebės esmingai pakeisti karo eigos, jeigu nepagerės padėtis kitose kariuomenės grandyse.

3. Generolas Zalužnas, be to, viešai abejoja, ar dabartinę padėtį ištaisytų tai, jei Ukraina gautų kelis kartus daugiau vakarietiškos technikos. Problema esą yra gana elementari: net moderniausia Vakarų gamybos sunkioji ginkluotė, savo galimybėmis kone visais atžvilgiais lenkianti sovietiškai rusišką, pasirodo, yra veik bejėgė prieš faktiškai prieštvaninį ginklą – minas ir gana paprastus bepiločius dronus, kurie gali skraidinti kumuliacinių granatų užtaisus. Karo pradžioje daug apžvalgininkų šaipėsi iš rusų pastangų apsiginti nuo modernių amerikietiškų prieštankinių sistemų „Javelin“ – jie virš tankų bokštelių virino „kepsninėmis“ pramintas groteles. Dabar „kepsninėmis“ savo techniką ginkluoja ir ukrainiečiai. Ir net Izraelio kariuomenė virina „kepsnines“ ant moderniųjų tankų „Merkava-4“ bokštų.

Gen. Zalužnas ragina pasiūlyti kokį nors technologinį sprendimą, kuris bent kažkiek sustabdytų šį visa niokojantį dronų spiečių.

4. Įsibėgėjanti prezidento rinkimų kampanija JAV ir naujas konfliktas Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir arabų teroristų grupuočių kelia klausimų, ar nepasikeis svarbiausio Ukrainos ginkluotės ir finansų donoro – JAV – požiūris į Rusijos užpultą šalį. Ukrainiečiams lieka tik seilę varvinti, matant, kaip Izraeliui, vos pradėjus kariauti su „Hamas“ teroristų grupuote, JAV į regioną pasiuntė dvi lėktuvnešių grupes ir branduolines raketas plukdantį povandeninį laivą, kuris išniręs demonstratyviai praplaukė Sueco kanalu, o dėl Ukrainos reikalų dažnai mindžiukuoja vietoje.

5. Pusantrų metų politikos retorikos ir stiliaus madas pasaulyje diktavęs V. Zelenskis daugeliui Vakaruose nusibodo, nesugebėdamas imtis konkrečių žingsnių, kad karo reikmėms būtų pajungti visi jo vadovaujamos šalies ištekliai bei ekonomika. Jo kolegos Vakaruose šiuo metu geidauja ne moralės pamokslų bei iškalbos meno pamokų, o konkrečių darbų savo šalies pergalės brutaliame kare labui. Tai rodo politikų nuovargį nuo karo Ukrainoje ir gresia mažėjančia parama ginklais bei finansais, nuo ko Ukraina yra kritiškai priklausoma.

Sunku šiandien pasakyti, ar tai – tik momentinė abejonė, ar, deja, kritiškas Vakarų požiūrio į Ukrainos problemas lūžis. Tačiau kažkas negera vyksta ne tik aukštosios politikos koridoriuose. Socialiniuose tinkluose teko skaityti bent kelis pranešimus, kuriuos skelbė su Ukraina dirbantys savanoriai, – materiali parama Ukrainai Baltijos šalyse, Lenkijoje akivaizdžiai mažėja.