Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vaida ŠčiglienėŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė aktyvią kūrybinę veiklą pradėjo XX a. 8-jame dešimtmetyje, kaip drąsi ir novatoriška asmenybė. Pradžioje menininkė kūrė didelių apimčių tautosakos, mitologijos, baltiškų įvaizdžių motyvais išsiskiriančią architektūrinę keramiką interjeruose ir eksterjeruose. Tolydžio stiprėjo polinkis kurti figūrinę plastiką, dramatiškos įtampos prisodrintas sudėtingas kompozicijas, kurios palaipsniui peraugo į raiškias ir savitas būtybių: „žvėržmogių“, „munkių“ ar „monstrų“ daugiafigūres keramikines skulptūras, jų grupes ar ištisas instaliacijas. Taip susiformavo ryškus, originalus, atpažįstamas ir menininkės kūrinius ženklinantis braižas. Todėl visai neatsitiktinai, jau nuo pat kūrybinio kelio pradžios ji – matoma menininkė.
2013 m. sukurta instaliacija „Kelionė į niekur“, tai simetriškai ir ritmiškai erdvėje keliaujančių „žvėržmogių“ vora. Menininkės instaliacijoje metaforiškos, antropomorfizmo ženklais išsiskiriančios figūros sąveikaudamos tarpusavyje kuria savitas situacijas, pasakojimus, tad kūrinys, žinoma, apie žmogų, santykius, silpnybes, nuolatines grumtynes su savimi ir aplinka, prietarais. A. Jonuškaitė-Šaltenienė meistriškai naudoja groteskišką vaizdavimo būdą, grįstą bjaurumo estetika. „Žvėržmogiai“ veikia hipnotizuojančiai: stipria, monumentalia ir raiškia forma, jutimiškumu ir ypatinga psichologine situacija, kuri sukuriama kreipiant žvilgsnį (akys figūrose nepaprastai išryškinamos) į žiūrovą. Autorės darbai visada stebina gebėjimu sukurti netikėtas ir neįprastas situacijas.