PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Birželio 15 d. 17:25

Moldova apgręžė lėktuvą su prorusiškais aktyvistais

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT


304941

Moldovos valdžia ir viena opozicijos politikė penktadienį pareiškė, kad aviacijos pareigūnai nedavė leidimo nusileisti lėktuvui, skridusiam į sostinę Kišiniovą ir skraidinusiam prorusiškos opozicijos aktyvistus.

Pasak Rumunijos institucijų, skrydis iš Armėnijos buvo nukreiptas į oro uostą netoli sostinės Bukarešto.

Moldovos prorusiška parlamento narė Marina Tauber apie šį incidentą pranešė platformoje „Telegram“.

„Kišiniovo oro uostas neleido nusileisti skrydžiui iš Maskvos per Jerevaną, kuriuo skrido Moldovos opozicinio politinio bloko „Pergalė“ suvažiavimo dalyviai“, – parašė ji.

„Lėktuvas buvo nukreiptas į Bukareštą.“

Pigių skrydžių bendrovė „FlyOne“ nepranešė „apie (skrydžių) tvarkaraščio pakeitimus prieš tris dienas, kaip reikalaujama pagal įstatymus“, penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Moldovos civilinės aviacijos administracija.

Šaltinis netoli Bukarešto esančiame Otopenio oro uoste naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad penktadienio rytą ten nusileido lėktuvas su 174 keleiviais.

Po to lėktuvas buvo patikrintas dėl grasinimo susprogdinti bombą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo melagingas, pridūrė šaltinis.

Platformoje „Telegram“ M. Tauber paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš „FlyOne“ lėktuvo lipa keleiviai asmens tapatybės patikrinimui.

Incidentas įvyko kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Kanada įspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ paveikti rudenį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį paskelbtame jų bendrame pareiškime sakoma, kad jos baiminasi, jog Maskva „kurstys protestus“, jei šalyje nelaimės prorusiškas kandidatas.

Balandžio pabaigoje Moldovos prorusiškos opozicinės partijos susirinko Maskvoje ir paskelbė apie politinio bloko „Pergalė“ sukūrimą prieš prezidento rinkimus ir spalio mėnesį vyksiantį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Moldova, kuriai vadovauja proeuropietiška prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), dažnai kaltina Kremlių kišimusi į jos vidaus reikalus.

M. Sandu kaltino Maskvą, kad ji bando kurstyti įtampą buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių.

Artėjant spalio 20 dieną vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose M. Sandu sieks antrosios kadencijos, politinė padėtis yra ypač įtempta.

Įsiterpusi tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos, Moldova nuo 2022 metų birželio yra oficiali kandidatė įstoti į Europos Sąjungą.