Mokytojo parama vaikui, kurio tėvai skiriasi, gali būti lemtinga

Vilnius

Stocksnap.io nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

23957

Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė Klaipėdos krašto ir Kauno mokyklų bendruomenėms pirmą kartą ves mokymus apie tėvų skyrybas išgyvenusius vaikus.

nuotrauka-2.jpg

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet dėl skyrybų su vienu iš tėvų gyventi lieka po maždaug 7 tūkst. vaikų.

Šeimos gyvenimo formos po skyrybų vis įvairesnės, tad mokytojai susiduria su problemomis, kurių anksčiau nebuvo: vaikai vieną savaitę gyvena su tėčiu, kitą - su mama, vienuose namuose vienokia tvarka, kituose - kitokia. Kam skambinti, kai reikia pranešti apie sunkumus? Kaip elgtis, kai staiga pasikeičia mokinio elgesys - jis tampa nevaldomas arba, priešingai, užsisklendžia?

Užuot pateikusi universalių receptų, doc. M. Dovydaitienė mokyklų psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojams bei administracijos atstovams siūlo analizuoti konkrečias situacijas. „Egzistuoja patikrintos tiesos, pavyzdžiui, kad skyrybų laikotarpiu svarbu kuo mažiau pokyčių, kad abiem tėvams svarbu sudaryti galimybes bendrauti su vaiku ir t. t. Visa kita priklauso nuo konkretaus vaiko, kokioje šeimos sistemoje jis gyvena, ar yra patėvis, pamotė, daugiau brolių seserų“, - pabrėžia docentė.

Iš universalių dalykų lektorė minėjo vaiko poilsio svarbą ir vienus, stabilius namus, iš kurių jis išeina į mokyklą. „Po skyrybų vaikai gali turėti dvejus namus ir tai natūralu, tačiau vieni namai turėtų būti pagrindiniai, nes vaikams gyventi su dviem kuprinėm ir dviem porom šlepečių labai sudėtinga“, - naujienų agentūrai ELTA sakė dr. M. Dovydaitienė.

Dažnas klausimas, kurį užduoda mokytojai, - asmeninė skyrybų patirtis vaikystėje arba jau suaugus padeda ar trukdo ugdytojui pamatyti vaiką, kurio šeima byra?

Pasak dr. M. Dovydaitienės, priklauso nuo to, kaip ta patirtis įprasminta. Yra mokytojų, kuriems skyrybų žaizdos neužgijusios, o jos gali dešimtmečiais būti gyvos.

„Tokiu atveju gali būti sudėtinga padėti kitam. Bet jeigu žmogus išgyvenęs ir integravęs skyrybų patirtį į savo gyvenimą, atsakęs sau į klausimus, kas su manimi įvyko, ką aš iš to galėčiau palikti, kas yra vertinga patirtis, kurią turiu, jis tikrai labai labai daug gali padėti vaikui“, - mano lektorė.

Kaip pabrėžia dr. M. Dovydaitienė, 60 proc. mokymų Klaipėdoje ir Kaune medžiagos bus praktinė. „Mokytojai galės aptarti situacijas, kurios juos jaudina, pasikalbėti apie atvejus, kurie jiems rūpi, kartu ieškoti atsakymų. Visų pirma stengiuosi pastebėti, kokias galias, klausimus ir rūpesčius patys mokyklų bendruomenių atstovai atsineša, todėl kiekvienas susitikimas būna kitoks“, - sakė dr. M. Dovydaitienė.

Mažesnėse grupėse aptardami konkrečias situacijas patys mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai darbuotojai ar administracijos atstovai atranda sprendimų, kurių vieniems savo darbe galbūt sugalvoti būtų sunkiau.

„Matau, kad mokytojams naujų žinių vargu ar reikia, jie žino ir įvaldę galybę technikų bei metodikų, kaip ir ką daryti, tačiau kaip visa tai susieti su konkrečia situacija? Man atrodo, tai svarbioji seminaro dalis - kad mokytojas gerai jaustųsi ir jam patiktų tai, ką jis daro“, - sakė psichologė.

Po mokymų Vilniuje šnekinti mokytojai kartojo esantys įkvėpti žinios, kad jų įtaka vaikams - didžiulė. Dr. M. Dovydaitienė savo praktikoje ne kartą tuo įsitikino.

„Žmonės, kurios konsultuoju kaip psichoterapeutė, kartais man papasakoja labai asmeniškų istorijų, kuriose jie buvo itin pažeidžiami, patyrę patyčių, nepriežiūros, smurto. Tačiau vienas žmogus - dažnai tai būna mokytojas - gali padaryti didelę teigiamą įtaką ir labai sustiprinti. Tikrai dažnai girdžiu, kad santykis su mokytoju buvo labai reikšmingas to žmogaus gyvenime“, - sakė psichologė.

Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ inicijuotus mokymus mokyklų bendruomenėms „Pagalba besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams mokykloje“. Dr. M. Dovydaitienė sausio 18 d. ves Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre, sausio 29 dieną - Kauno pedagogų kvalifikacijos centre.

Lietuvoje skyrybų lygis buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES) ir, prognozuojama, augs. Paskutiniais Eurostato duomenimis, aukščiausiu bendruoju skyrybų rodikliu išsiskyrė Danija (3,4), Lietuva (3,3) ir Latvija (3,1) Mažiausi bendrieji skyrybų rodikliai 2014 m. fiksuoti Airijoje (0,6), Maltoje (0,8), Italijoje (0,9), Slovėnijoje (1,2), Kroatijoje (1,4), Graikijoje, Bulgarijoje (1,5).

Pernai absoliuti skyrybų rekordininkė buvo Visagino savivaldybė, kur bendras ištuokų rodiklis tūkstančiui gyventojų siekė net 5. Žemiausias ištuokų rodiklis - Skuodo (2,3), Pasvalio(2,5), Vilniaus rajono (2,6) savivaldybėse.

„Skyrybos - daugybinė netektis, - pabrėžia 17 metų su žmonėmis, kurie patiria skyrybų krizę, dirbanti Elvyra Kučinskaitė. Pasak Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ atstovės E. Kučinskaitės, išsiskyręs žmogus praranda ne tik sutuoktinį - vienas iš poros praranda arba iš dalies praranda vaikus, kurie lieka su kitu. Skyrybos dažnai reiškia ir padidėjusią buitinių rūpesčių naštą, buvusio socialinio, materialinio statuso praradimą, o likusiems su vaikais - realią skurdo grėsmę.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skurdo riziką patiria net 46 proc. vienišų motinų (tėvų), auginančių vaikus.

nuotrauka-1.jpg

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt