Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Nuotolinis mokymas(is) tapo iššūkiu visiems – mokytojams, mokiniams, tėvams. Yra labai įvairių nuomonių ir nuogąstavimų, tačiau svarbiausia – vaikų gerovė.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič pasakoja, kad nuotoliniam mokymui iš anksto nebuvo ruoštasi, mokytojai turėjo vos dvi savaites ir per jas sugebėjo susiorientuoti ir pakeisti mokymo formą ir taikomus metodus, išmokti to, ko anksčiau nemokėjo.
- Žinoma, rajone, kuris išsidėstęs Baltarusijos pasienyje, esama problemų dėl interneto ryšio, bet mokytojai sugebėjo pasiekti mokinius, sugalvojo būdus perduoti užduotis ir gauti atgalinį ryšį. Vieningos virtualios nuotolinio mokymo platformos Šalčininkų rajone nėra, kiekviena mokykla lanksčiai taiko tai, kas jai priimtiniausia. Pagal surinktus duomenis ir mokyklų nurodytą poreikį iš Lietuvos švietimo agentūros gavome 390 planšetinių kompiuterių, kuriuos balandžio 15 d. perdavėme mokykloms pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Dėkoju visai Šalčininkų rajono pedagogų bendruomenei už geranoriškumą ir supratingumą, už kantrumą ir pastangas, - sako vedėja Regina Markevič.
Anot jos, anksčiau norėdama naudoti nuotolinį mokymą, mokymo įstaiga turėjo pasirūpinti materialine ir technine baze, parengti visas reikiamas medžiagas ir gauti akreditaciją arba licenciją tokios mokymo formos naudojimui. Visa tai užtrukdavo. Dabartinė situacija nesuteikė laiko, todėl mokytojai įdėjo be galo daug darbo ir jėgų, kad mokiniai po dviejų savaičių atostogų grįžtų į pamokas.
Apie nuotolinį mokymą savo mintimis sutiko pasidalinti Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Aušra Indrišiūnienė. Anot jos, mokykla yra bendruomenė, kurios narių sėkmę lemia ne tik asmeninės pastangos, bet ir bendra vizija, organizacinė sistema.
- Besiruošdami nuotoliniam ugdymui supratome, kad jo sėkmę lemia ne internetinių platformų ir naudojamų programų gausa ir įvairovė: kaip ir visais atvejais, lemiamas veiksnys tenka mokytojo profesionalumui, kūrybiškumui, gebėjimui įkvėpti save ir mokinius mąstyti pozityviai. Žinoma, pirmąją savaitę buvo sunkiau: daug reikalavome iš savęs ir mokinių, todėl darbas kartais užtrukdavo iki vidurnakčio. Tačiau, bendradarbiaudami ir tardamiesi vieni su kitais, supratome, kad nuotolinio ugdymo metu labai svarbu atsirinkti mokymo medžiagą ir metodus. Atsirenkame temas, kurias mokiniai gali lengviau suprasti nuotolinio ugdymo metu, dalinamės vieni su kitais darbo metodais, skatinančiais mokinių aktyvią veiklą, ne vien sėdėjimą prie kompiuterių. Dabar mūsų gimnazijoje vyksta ir pamokos - projektai, ir kūrybinė veikla pamokų bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu, ir aktyvi sportinė veikla. Skelbiame įvairias akcijas, mokytojai ir mokiniai dalinasi atrastomis įdomiomis veiklomis namuose ir miške gimnazijos Facebook puslapyje. Taigi, kiek tai įmanoma, gimnazija gyvena įprastu ritmu. Keista girdėti kai kur pasigirstančias mokytojų dejones apie perdegimą: mes dėl sėkmingai organizuoto darbo, adekvačių lūkesčių ir kolegialaus bendradarbiavimo ne tik kad neperdegėme, bet ir atradome naujų galimybių, kurias tikimės naudoti ir gyvenimui sugrįžus į įprastas vėžes, - entuziastingai pasakoja mokytoja Aušra Indrišiūnienė.
Apie nuotolinį matematikos mokymą pasakoja jauna J. Sniadeckio gimnazijos mokytoja Ana Mackevič, kuri vadina jį iššūkiu ir mokytojams, ir mokiniams, ir tėvams. Tačiau, jos teigimu, ši naujovė pasiteisina. Elektroninis dienynas užtikrina ryšių palaikymą su tėvais ir vaikais, bendraujama per messenger programėlę, ZOOM platformoje, o pastarosiomis dienomis mokytoja pradėjo taikyti ir Google Classroom.
- Teko keisti įprastą mokymo būdą. Aiškinu mokiniams viską, bet dažniausiai rašau, nes pasakoti užtruks ilgiau. Riboju užduočių kiekį, kad mokiniai susikauptų ties temos supratimu. Atliktas užduotis mokinys man persiunčia, iš mano pusės jis gauna informaciją apie padarytas klaidas. Prisitaikau prie kiekvienos situacijos, kad mokiniai suprastų informaciją geriau, - pasakoja ji.
Pradinukai ir nuotolinis mokymas yra kiek kitoks, nes į procesą aktyviai įsitraukę mažųjų tėvai. Jeigu vyresnių klasių mokiniai yra labiau savarankiški ir įgudę naudotis informacinėmis technologijomis, tai mažiesiems prireikia tėvų arba vyresnių brolių ir seserų pagalbos. J. Sniadeckio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Kristina Rogoža pasakoja, kad kovo 30 dieną prasidėjo vienas didžiausių eksperimentų edukacijos istorijoje, kuriam niekas nebuvo pasiruošęs. Gimnazijos pradinių klasių mokytojos nusprendė nuotoliniam mokymui panaudoti ZOOM platformą.
- Pirmame mano klasės susitikime dalyvavo tėvai, norėjau paaiškinti jiems, kokiu būdu dabar mokysimės, aptarėme nuotolinio mokymo problemas. Džiaugiausi, kad kiekvienas mokinys sutartu laiku galės naudotis kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu. Natūralu, kad pirmomis dienomis mokytojai, tėvai ir mokiniai jautė stresą, tačiau buvau giliai įsitikinusi, kad mums pavyks. Mano nusiteikimas duoda teigiamų efektų. Trečiąją nuotolinio mokymo savaitę mokiniai jau savarankiškai jungėsi prie virtualios pamokos, aktyviai joje dalyvavo, labai nuoširdžiai atliko užduotis ir punktualiai siuntė jas patikrinimui. Palaikau labai glaudų internetinį ryšį su visais mokiniais, jų tėvais, mokytojais dalykininkais. Po trijų nuotolinio mokymo savaičių reiškiu padėką tėvams už bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, tai suteikia motyvacijos tolimesniam darbui. Karantiną atlaikysime, nuotolinio mokymo metu išmoksime daugelio dalykų, sėkmingai baigsime mokslo metus ir gyvai susitiksime praturtėję nauja patirtimi ir kompetencijomis, - motyvuojančiai sako pradinių klasių mokytoja Kristina Rogoža.
- Šiuo metu esame viena koja mokykloje, kita koja namuose. Kasdien mano vaikas susitinka su savo mokytojomis ir klasiokais, tad ši veikla atlieka kartu labai reikšmingą socialinį vaidmenį ir užtikrina bendravimą, ko šiomis dienomis labai trūksta. Kitas dalykas – nuotolinis mokymasis leido mano vaikui giliau suprasti atsakomybės jausmą ir savarankiškumo mokymesi svarbą. Žinoma, naujovės visada sunkiai skinasi kelią, tačiau po trijų savaičių galiu teigti, kad nuotolinis mokymasis tik pirmomis dienomis atrodė baisus. Svarbu – pozityvus požiūris ir noras prisitaikyti. Be to, nuotolinį mokymą mūsų šeima priima kaip naujų kompetencijų įgijimą, kaip naują pamoką. Esu dėkinga sūnaus auklėtojai už apgalvotas, tikslingas pamokas, už įdomius virtualius susitikimus ir už palaikymą, - sako ketvirtoko Edgaro mama Veronika Stefanovičienė. – Žinoma, viskas nėra paprasta. Vaikui reikia užleisti kompiuterį, nors pačiam tenka dirbti iš namų, jis turi laikytis pamokų tvarkaraščio, kartais tenka ir kartu padirbėti prie skirtų užduočių, ir interneto ryšys ne visada sklandus, ne visada viską girdime per virtualią pamoką. Be to, namuose yra ir darželinukė, kuriai irgi skirtos užduotys. O dar pusryčiai, pietūs ir kiti namų ruošos reikalai. Tačiau esame nusiteikę pozityviai, - toliau pasakoja moteris.
Ketvirtokas Jakub Suchocki atskleidžia, kad pasiilgo mokyklos, pamokų skambučių, draugų ir mokytojų, netgi valgykloje dirbančių tetų.
- Pasiilgau mokyklos. Dabar supratau, kad negaliu bet kurią minutę pakelti rankos ir paklausti mokytojos, todėl per susitikimą ZOOMe turiu atidžiai klausytis. Iš pradžių apsidžiaugiau, kad galėsiu patinginiauti, bet mokytoja leido suprasti, kad karantinas – ne atostogos. Po to pykau, kad ne viskas aišku, o po kelių dienų supratau, kad visgi mokytis namuose man labai smagu. Galiu ilgiau pamiegoti, per pamoką būti su pižama, gerti arbatą ir netgi užkandžiauti, o mokykloje sau to negalėjau leisti. Bet dabar reikia daugiau padirbėti savarankiškai, paieškoti informacijos internete, ir netgi knygose arba žodynuose, savarankiškai paskaityti, išmokti naujus žodžius, pasižiūrėti mokomuosius filmukus, o juokingiausios tai choreografijos pamokos, kai turi įsivaizduoti, kad šoki ne vienas, - linksmai pasakoja ketvirtokas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia konsultacijas su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl mokslo metų baigimo. Tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 d.