Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitikusi su Radviliškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovais aptarė problemas, kurios mokykloms kyla užtikrinant vaiko teisę mokytis.
lentel.jpg
Pristatydama pranešimą „Vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas ugdymo įstaigoje“ Larisa Paurienė komentavo VTAS gaunamus pranešimus iš ugdymo įstaigų ir supažindino susirinkusius su daugeliui ugdymo įstaigų tipiškomis problemomis.
Pranešėja išskyrė tai, kad vaikai, kaip ugdymo proceso dalyviai, dažniausiai kelia tokias problemas: nelanko ugdymo įstaigos, smurtauja prieš kitus vaikus ir net suaugusiuosius, nesilaiko elgesio taisyklių, esant specialiesiems ugdymosi poreikiams negeba ugdytis pagal bendrojo lavinimo programas.
Daugiausia gaunama pranešimų dėl vaikų smurtavimo prieš kitus vaikus ir net prieš suaugusiuosius. Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai apie smurtaujančius vaikus nuo metų pradžios gavo 5 pranešimus. Pasitaiko atvejų, kai mokyklos, deja, netgi ištisus mėnesius kai kurias problemas ignoruoja.
Kaip matyti iš pateiktos problematikos lentelės, būna, kad mokyklos problemas slepia, nebendrauja su vaiko įstatyminiais atstovais. Kaip vieną tokių pavyzdžių patarėja Larisa Paurienė įvardijo mokyklos nedėmesingumą vaikui. Jos teigimu, vaikas apie metus laiko nesirodė mokykloje, o mokykla tik gegužę kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) Radviliškyje. Ir neaišku, ar sprendžiant problemą buvo pakankamai bendrauta su įstatyminiais vaiko atstovais. Patarėja Larisa Paurienė tai akcentavo kaip pavyzdį, kai į vaiko problemas žvelgiama atsainiai.
,,Aš savo pranešimu siekiu atkreipti ugdymo įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad būtina laiku pastebėti ir spręsti problemas, nes tai geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus. Nuolatinis bendradarbiavimas su vaikų įstatyminiais atstovais (tėvais, įtėviais, globėjais/rūpintojais) taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis‘‘, – sakė Larisa Paurienė.
Susitikime aptarti ugdymo proceso metu iškilusių problemų sprendimo būdai, paaiškinta, kad problemas galima išspręsti ugdymo įstaigos viduje, t.y. teikiant intensyvią pedagoginę psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai, taikant įvairias Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, mokykla gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir prašyti psichologo bei kitos pagalbos vaikui ir šeimai. Taip pat mokykla gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui taikymo. Jos skiriamos tais atvejais, kai vaikas nelanko mokyklos, nepavyzdingai elgiasi, nuolat smurtauja.
Kai ugdymo įstaiga išnaudoja visas vaikui bei šeimai pagalbos galimybes, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo bei dėl poveikių priemonių taikymo įstatyminiams atstovams ir vaikams – galima kreipti į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK). Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškyje akcentavo, kad pedagogams pastebėjus smurto ar vaiko nepriežiūros faktus reikia skubos tvarka kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, o jei būtina – ir į teisėsaugos instituciją.
Diskusijos metu taip pat buvo aptartos išskirtinės Radviliškio ugdymo įstaigose įvykusios situacijos, kai mokyklos tiesiog nekreipė dėmesio į kitus vaiko teisių aspektus. Vienas jų – mergaitė gyveno pas močiutę apie penkis metus, nors jos mama, geros reputacijos moteris, gyveno kitame mieste. Močiutė vaiko atskyrimą nuo mamos ir kitų šeimos vaikų suprato kaip pagalbą. Mokykla matė, kad visur vaiką atstovauja močiutė, nors globa oficialiai neįteisinta, bet nė karto nepasidomėjo, kodėl ne mama, o močiutė, neturėdama globėjos statuso, atstovauja vaiką. Tai dar vienas mokyklų nedėmesingumo vaikui ir jo teisėms pavyzdys.
Taigi, susitikime paminėta, kad vaikui ugdymo įstaigoje gali atstovauti tik tėvai ar globėjai/rūpintojai, buvo paprašyta reaguoti į atvejus, kai prašymus ugdymo įstaigoms teikia asmenys, kurie neturi teisės atstovauti vaikui. Priminta, jog į juos reikia reaguoti greitai, o ne laukti kelerius metus.
Susitikime dalyvavę ugdymo įstaigų vadovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai sutarė, kad prasidėjus naujiems 2019/2020 mokslo metams būtina organizuoti susitikimą bei aptarti, kaip geriausiai padėti vaikams ugdymo proceso metu.
Nuo metų pradžios Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai gavo du pranešimus, kad vaikai nelanko mokyklos. Tačiau šie duomenys, kaip ir visoje Lietuvoje, neatspindi realių skaičių, nes tik metų gale suskaičiavus praleistų pamokų skaičių konstatuojama, kad vaikas neišklausė mokymo kurso, o metų eigoje, jeigu bent kartais toks nedrausmingas vaikas pasirodo mokykloje, ši turi viltį, kad reikalai pagerės ir mokslo metų laiku nefiksuoja, kaip mokyklos nelankymo.
Šiaulių mieste nuo metų pradžios fiksuota iki dešimt pranešimų apie tai, kad vaikai praleidinėja daug pamokų ar vengia lankyti mokyklą. Palyginimui – Kelmės rajone dirbantys VTAS specialistai nuo metų pradžios gavo tik vieną pranešimą, kad vaikas nelanko mokyklos. Apie tai pranešė pati vaiko mama. Iš mokyklų tokių pranešimų Kelmėje negauta nė vieno. Pakruojo rajone dirbantys VTAS specialistai pranešė, kad nuo metų pradžios mokyklos atkreipė dėmesį į maždaug dešimt vaikų, kurie praleidžia daug pamokų. Šiaulių rajono VTAS specialistai sako, kad rūpesčių dėl pamokų praleidinėjimo kelia maždaug dešimt vaikų, tačiau ne visada ši informacija gaunama iš mokyklų.