PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 11 d. 09:32

Mokyklos direktorius netesi savo pažadų

Šiauliai

Pažadas. Aleksandro ir jo kaimyno tvoros turėtų susilyginti iki kitų metų. Tuomet į senolio daržą nebeskrietų kamuoliai, nelaipiotų nekviesti jaunuoliai.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


19781

Rugsėjo pabaigoje rašėme apie poną Aleksandrą, gyvenantį Jovaro progimnazijos kaimynystėje. Garbaus amžiaus senolis tąkart skundėsi, kad pro neaukštą sporto aikštyno tvorą į jo daržą skrieja kamuoliai, nekviesti laipioja jaunuoliai. Problemą išspręsti pažadėjo progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza. Tačiau šią savaitę Aleksandras vėl kreipėsi į žurnalistus: situacija nepasikeitė.

Šiauliečio sodas – keliui sutrumpinti

Išmindytos braškių lysvės, prakąsti ir numesti obuoliai – tokius pėdsakus savo sode kas rytą aptikdavo ponas Aleksandras. Nuosavame name Žemaitės g. gyvenantis senjoras kaltininkus išsiaiškino seniai. Aikštyne sportuojantiems vaikams užtekdavo stipriau paspirti arba mesti kamuolį ir šis pro neaukštą tvorą skriedavo į šiauliečio sodą. Jaunieji sporto aistruoliai, užuot mandagiai paprašę grąžinti kamuolį, lipdavo per tvorą ir ieškodavo jo savarankiškai. Senjoras priduria, kad kai kurie vaikai netgi įsigudrino pro jo valdas trumpinti kelią iki namų.

Aleksandras ne kartą drausmino vaikus, kalbėjo su mokytojais, treneriais, bet jo žodžiai atsimušdavo kaip žirniai į sieną. Kartą netgi nutarė kamuolio neatiduoti, bet išsigando į duris pasibeldusių stotingų jaunuolių ir jų trenerio.

A. Kukanauza: sutvarkysime iki spalio 10 d.

Įdomu tai, kad Aleksandro kaimynas tokios problemos neturi – jį nuo stadiono skiria kone trigubai aukštesnė aikštyno tvora. „Kodėl man tokios nepastatė?“ – stebėjosi senolis.

Drauge su Aleksandru tąkart apsilankėme pas Jovaro progimnazijos direktorių A. Kukanauzą. Išgirdęs apie senjoro vargus, direktorius paaiškino, kad moderniu, prieš metus atidarytu sporto aikštynu naudojasi ne tik moksleiviai, bet ir Šiaulių futbolo akademijos žaidėjai, kurie aikštyne treniruojasi iki vėlaus vakaro.

A. Kukanauza taip pat pastebėjo, kad visi statybos darbai buvo suderinti su kaimynais, gauti jų parašai – Aleksandro taip pat. Tiesa, padėti senoliui mokyklos direktorius neatsisako. „Sutarkime taip: aš pasikalbėsiu su futbolininkais, nes mes jiems leidžiame naudotis stadionu iki pat pusės devynių. Jie nupirks tinklą, aš – metalinius strypus ir kamuolys nebekris. Galvojome, kad į šoną ten niekas nespardo. Bet jeigu tokios bėdos, sutvarkysime. Iki spalio 10 d.“ – pažadėjo jis.

Po mėnesio, po metų

Neapšmeišime sakydami, kad A. Kukanauza savo pažado kol kas neištesėjo. Šią savaitę ponas Aleksandras dar kartą paskambino į redakciją, pasiguodė, kad tinklo niekas taip ir nepastatė.

Susisiekus su direktoriumi ir priminus apie senjorui duotą pažadą, šis iš visos širdies nusikvatojo. „Jo, žinau, atsimenu. Prižadėjau jam, kad padarysiu. Ir padarysiu. Turime ten šiokių tokių problemų. Reikia keisti galines tvoras, nes jos nepasiteisino. Tai jas perkelsime į šoną tam kaimynui, o vietoje galinių darysime tinklinę tvorą. Iki kitų metų pasistengsime padaryti“, – žodį duoda A. Kukanauza. Įdomu, ar jo laikysis?