PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2025 m. Rugpjūčio 25 d. 11:16

Mokslo metų startas: kai gimnazistams šventę užgožia stresas

Lietuva

/ Pexels

Eva VasilevičiūtėŠaltinis: Etaplius.LT


379983

Mokslo metų pradžia moksleiviams siejasi ne tik su naujomis žiniomis, galimybe bendrauti su draugais ar atrasti naujas veiklas, bet ir su emociniais sunkumais. Ši problema ypač ryški tarp gimnazistų – juos slegia mokyklos keitimas, artėjantys egzaminai, nuolat besikeičiančios ugdymo programos bei reikalavimai. Apie tai, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria paaugliai ir kokių sprendimų galima ieškoti, pasakoja vaikų psichologė Vaida Lisienė.

Dažniausia problema – pokyčiai

Pasak specialistės, didžiausią nerimą gimnazistams kelia švietimo reformos: brandos egzaminų struktūros pokyčiai, koreguojamos programos, mokymasis be vadovėlių. Neaiškumas dėl reikalavimų išvargina ne tik abiturientus, bet ir jaunesnius moksleivius – jiems sunku suprasti, ar pavyks susidoroti su užduotimis.

„Emocinio perdegimo ištikti moksleiviai dažnai mokosi naktimis, praranda motyvaciją, jaučia pyktį ir nori viską mesti. Todėl mokslo metų pradžia tampa vienu sudėtingiausių periodų, o atsipūsti galima tik artėjant vasarai “, – aiškina V. Lisienė.

Psichologės teigimu, dabartiniai paaugliai tampa mažiau atsparūs emociškai, nes aplinka, kurioje jie mokosi, yra daug labiau nepastovi.

„Anksčiau mokiniams viskas buvo aiškiau – kada ir kaip vyks atsiskaitymai, iš kokių vadovėlių mokysis. Dabar jie sako, kad vadovėlių neturi, nežino, ko tikėtis. Tai kelia didelį nesaugumo jausmą“, – pastebi specialistė.

Papildomos įtakos jaunuolių savijautai turi ir socialiniai tinklai. Tie, kurie žino savo tikslus, linkę stebėti juos įkvepiančią informaciją, tačiau daug paauglių veikia chaotiškai. „Socialiniai tinklai formuoja jų požiūrį į pasaulį, santykius ir net lūkesčius sau. Tai gali daryti didžiulę įtaką jų emocinei savijautai“, – pabrėžia V. Lisienė.

/ Pexels

Vaikams svarbu neužsisklęsti, tėvams – suprasti

Psichologė atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų linkę menkinti vaikų patiriamus sunkumus: „Dažnai girdžiu pasakymus – mes irgi buvome dvyliktokai, susitvarkėme, o dabar jaunimas neatsparus. Tačiau šiandieninė paauglystė yra kitokia: kinta švietimo sistema, daugėja nežinomybės, todėl tėvų užduotis – ne lyginti, o palaikyti.“

Anot V. Lisienės, stiprus ir užsitęsęs stresas gali pasireikšti ne tik emociniais, bet ir fiziniais simptomais – miego, mitybos sutrikimais, galvos bei pilvo skausmais, pykinimu.

Svarbiausias patarimas paaugliams – neužsisklęsti ir nebijoti kreiptis pagalbos.

„Reikia atrasti bent valandą laiko sau, pasikalbėti su specialistu. Dažnai tenka girdėti, kad vaikas tiek užsiėmęs būreliais, jog net laisvos valandos konsultacijai neatranda – tai aiškus signalas, kad dienotvarkė yra per daug apkrauta“, – sako psichologė.

Jei nejauku kreiptis į mokyklos psichologą, galima rinktis kitas alternatyvas – tiek nemokamas, tiek mokamas konsultacijas, dienos centrus ar įvairias visuomenės sveikatos biurų iniciatyvas, siūlančias veiklas ir užsiėmimus paaugliams.

#MOKYKLA#STRESAS#PSICHOLOGĖ#VAIDA LISIENĖ#PAAUGLIAI
#ŠVIETIMAS#PAGALBA