Mokslininkai apskaičiavo: šimtai milijonų žmonių turės palikti namus – migrantų sulauksime ir Lietuvoje

Už „klimato nišos“ ribų žmonės klestėti negali

Minėtame tyrime nustatyta, kad dauguma žmonių praeityje gyveno ten, kur vidutinė metinė temperatūra svyravo nuo 13 °C iki 25 °C. Sąlygos už šių temperatūros ribų yra per karštos, per šaltos arba per sausos ir susijusios su didesniu mirtingumu, mažesniu maisto kiekiu bei lėtesniu ekonomikos augimu, rašo „The Guardian“.

„Klimato nišą“ mokslininkai apibrėžia kaip vietą, kurioje vidutinė metinė temperatūra yra neaukštesnė nei 29 °C.

„Klimato niša“ – tai vieta, kur žmonės klesti ir praeityje klestėjo šimtmečius, jei ne tūkstantmečius“. – Sakė tyrimui vadovavęs Eksterio universiteto, esančio Jungtinėje Karalystėje, profesorius Timas Lentonas. – Kai žmonės atsiduria už „nišos“ ribų, jie klestėti negali.“

Savo ruožtu tyrime nedalyvavęs Stokholmo aplinkos instituto mokslininkas dr. Richardas Kleinas atkreipė dėmesį, kad gyvenimas už „nišos“ ribų reiškia kančias dėl nepakeliamai karšto ir, tikėtina, drėgno klimato.

2 mlrd. žmonių gali atsidurti už „klimato nišos“ ribų

Mokslininkai, naudodami klimato ir populiacijos modelius, išnagrinėjo tikėtinus būsimus žmonių, atsidursiančių už „klimato nišos“ ribų, skaičiaus pokyčius.

Pasak mokslininkų, už „klimato nišos“ ribų jau dabar gyvena daugiau nei 600 mln. žmonių, kuriems gresia pavojingas karštis. Tačiau kiekvieną kartą, kai pasaulio temperatūra pakyla 0,1 °C lyginant su priešindustriniu lygiu, už „nišos“ ribų atsiduria dar 140 mln. žmonių.

Vertinant dabartinius scenarijus, pasaulis gali sušilti 2,7 °C, o tai reikštų, kad iki 2030 m. 2 milijardai žmonių susidurtų su didesne nei 29 °C vidutine metine oro temperatūra, t. y. gyventų tokioje temperatūroje, kurioje anksčiau gyveno labai nedaug bendruomenių.

Prognozuojama, kad jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils tokiu tempu, kokiu kyla dabar, dėl klimato šiltėjimo ir didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus 2030 m. už „nišos“ ribų gyvens 2 mlrd., o 2090 m. – 3,7 mlrd. žmonių.

Pagal blogiausią scenarijų pasaulio temperatūra gali kilti net 3,6 °C, tokiu atveju beveik pusė pasaulio gyventojų atsidurtų už „klimato nišos“ ribų.

Kinijos Nankino universiteto profesorius Chi Xu, taip pat priklausantis tyrimo grupei, teigė, kad už „klimato nišos“ ribų esanti aukšta temperatūra siejama su padidėjusiu mirtingumu, sumažėjusiu darbo našumu, suprastėjusiais pažintiniais gebėjimais, sutrikusiais mokymosi procesais, sumažėjusiu derliumi, padidėjusiu konfliktų skaičiumi ir infekcinių ligų plitimu.

Sumažinus CO2 išmetimus, situacija keistųsi

Tyrime taip pat pabrėžiama didžiulė nelygybė, susijusi su ekstremalia klimato kaita, mat žmonės, kurių išmetamų teršalų kiekis yra mažas, patiria didžiausią ekstremalaus karščio poveikį.

Anot mokslininkų, jei būtų imtasi skubių veiksmų, kad būtų sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis ir temperatūra pasaulyje nekiltų daugiau nei 1,5 °C, lyginant su priešindustriniu lygiu, žmonių, atsidūrusių už „klimato nišos“ ribų, skaičius sumažėtų 5 kartus.

Šalys, kurias ypač veikia kylanti oro temperatūra yra Indija, Nigerija, Indonezija, Filipinai, Pakistanas ir kt.

Pasak mokslininkų, dalis žmonių, atsidūrusių už „klimato nišos“ ribų yra ir bus priversti migruoti į palankesnes vietas.

Dešimtys milijonų gyventojų jau dabar turi palikti savo namus

BBC rašė, kad jau dabar kiekvienais metais rekordiškai daug žmonių dėl klimato kaitos sukeltų padarinių yra priversti palikti namus. 2021 m. šis skaičius siekė 89,3 mln., t. y. dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, o 2022 m. jis išaugo iki 100 mln.

Nuo katastrofiškų potvynių Pakistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kai kuriose Sahelio dalyse iki nesiliaujančių sausrų bei nelaimių Afganistane, Madagaskare ir Afrikos Kyšulyje – vien 2022 m. milijonai žmonių buvo priversti migruoti. Pavyzdžiui, dėl 2022 m. potvynių Pakistane 33 mln. žmonių turėjo persikelti į saugesnes vietas.

Prognozuojama, kad jei nebus imtasi veiksmų sparčiau stabdyti klimato kaitą, iki 2050 m. savo namus bus priversti palikti šimtai milijonų žmonių.

„National Geographic“ pateikia skirtingų organizacijų prognozes dėl klimato migrantų skaičiaus ateityje – Pasaulio banko 2021 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl klimato krizės iki 2050 m. daugiau nei 200 mln. žmonių gali būti priversti persikelti iš vienos vietos į kitą šalies viduje. 2020 m. Ekonomikos ir taikos institutas nustatė, kad žmonių, kuriems iki 2050 m. gresia persikėlimas, skaičius gali viršyti 1 mlrd.

Lietuva, tikėtina, taip pat sulauks klimato migrantų

Klimato kaitos keliama grėsmė ir jos socialiniai padariniai pranoksta su nacionaliniu saugumu susijusias grėsmes, mat nuo karščio bangų jau dabar miršta daugiau žmonių nei nuo tiesioginio smurto karuose, rašo BBC.

Prie to prisideda ir augantis pasaulio gyventojų skaičius, ypač tuose regionuose, kurie nuo klimato kaitos ir skurdo jau yra labiausiai nukentėję.

Savo ruožtu „Tvari Lietuva“ kalbintas klimatologas, klimato duomenų analitikas Justinas Kilpys teigia, kad šiuo metu klimato migrantus yra gana sunku atskirti nuo visų kitų migrantų.

„Dažnai priežastys, kodėl žmonės palieka savo gimtąją šalį, būna kompleksinės – tai yra ir klimato kaitos padariniai, tarkime, sausra, taip pat dėl jos susiklosčiusios prastos ekonominės sąlygos, kurios sukelia konfliktus. Dėl to gana sunku pasakyti, kuris migrantas yra klimato migrantas, o kuris ekonominis. Kai dėl kylančio jūros lygio vandenynas užtvindo salas ir jos dingsta, yra aiškiau. Žmonės dėl tokios priežasties turėję palikti savo gyvenamą vietą grynai yra klimato migrantai“, – paaiškina J. Kilpys.

Paklaustas, ar klimato migrantų galima tikėtis Lietuvoje, jis sako, kad nors Lietuva nėra ta šalis, į kurią jie pirmiausia norėtų ir galėtų atvykti, dėl atsakomybių pasidalijimo mechanizmo Europoje, nuo klimato kaitos padarinių bėgančiųjų galime tikėtis ir Lietuvoje.

Vis dėlto J. Kilpys pabrėžia, kad nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl yra emigruojama iš savo gyvenamosios vietos, beveik visais atvejais, jeigu yra galimybė, pirminė migracija vyksta šalies viduje.

„Į kitas šalis pradedama migruoti, kai nėra kito pasirinkimo. Pavyzdžiui, vandens užliejamose Ramiojo vandenyno salose žmonėms fiziškai nebėra kur dėtis, jie turi keliauti į žemyninę dalį“, – teigia jis.

Anot specialisto, jei šalies viduje nėra galimybės persikelti iš vienos vietos į kitą, tuomet pirmiausia keliaujama į kaimyninės šalis.

„Mūsų kaimynai yra toje pačioje klimato zonoje, rizikos yra tokios pat kaip ir pas mus, todėl tikrai nebus taip, kad, pavyzdžiui, latviai ar baltarusiai pradėtų migruoti pas mus dėl klimato grėsmių“, – atkreipia dėmesį jis.

Pasak J. Kilpio, daugiausia gyventojų dėl klimato kaitos turės emigruoti iš mažųjų Ramiojo vandenyno salų.

„Dalis iš jų jau išsipirko žemių Naujoje Zelandijoje ir Australijoje, nes po 50 metų jų salos bus užlietos. Jie tam jau ruošiasi“, – sako klimato duomenų analitikas.

Anot specialisto, kitas regionas, iš kurio gyventojai jau dabar yra priversti keliauti į kitas vietas – Subsaharinė Afrika (Sudanas, Somalis, dalis Etiopijos, Nigerijos, Malio ir kt.).

Tai yra tas Afrikos regionas, kur baigiasi dykuma, bet dar neprasideda tropiniai miškai. Ten dėl dykumėjimo ir augančios temperatūros neįmanoma palaikyti gyvenimo – neužtenka maisto nei žmonėms, nei gyvuliams. Šių teritorijų gyventojai turi trauktis“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros interneto svetainėje teigiama, kad klimato kaita yra pagrindinė mūsų laikų krizė, o gyventojų perkėlimas iš vienos vietos į kitą – vienas skaudžiausių jos padarinių.

Agentūros duomenimis, nuo klimato kaitos poveikio jau kenčia ištisos populiacijos, tačiau pažeidžiami žmonės, gyvenantys nestabiliausiose ir konfliktų labiausiai paveiktose šalyse, dažnai nukenčia labiausiai.