Mokinių projektas, kuriam įgyvendinti nereikia dešimtmečių

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

40135

Nacionalinis stadionas - valstybinės reikšmės objektas, kurio griuvėsiai primena, kaip sunku įgyvendinti svarbius projektus ar idėjas. Nors ir pradėtas statyti, jis liko nepabaigtas. Nesutariama kas ir kaip šį projektą turėtų įgyvendinti. Mokiniams viskas paprasčiau - tam, kad padarytų ką nors reikšmingo, ne tik valstybei, bet ir pasauliui, užtenka vienerių metų.

250 mokyklų per mėnesį surūšiavo 54 tūkst. kg atliekų

Kol pykstama, kad futbolo svečiams iš užsienio Lietuvoje nėra kur žaisti, mokiniai galvoja apie tai, kad oras ir gamta būtų kuo mažiau užteršti. Mokinių projektas - dalyvavimas ekologiniame projekte „Žalioji olimpiada“. 54 tūkstančiai kilogramų surūšiuotų atliekų yra tai, ką mokiniams pavyko padaryti vos per mėnesį. Iš jų - 16 tūkst. kg panaudota antrą kartą.

„Nacionalinio projekto idėja gimė siekiant paskatinti visuomenės susidomėjimą aplinkos apsaugos problemomis. Dažnai kalbant apie ekologiją, žmonės nesupranta kodėl jiems tai apskritai turėtų rūpėti. Kodėl svarbūs tirpstantys Arkties ledynai. Kodėl turėtume galvoti apie atogrąžų miškus, taupyti vandenį ar rūšiuoti šiukšles. Organizuodami „Žaliąją olimpiadą“ ne tik siekiame šiuos klausimus priartinti prie jaunosios kartos atstovų, kad suvoktų, koks glaudus ryšys sieja aplinką ir žmogų, bet ir tų atsakymų ieškome drauge su moksleiviais, jų mokytojais ir visa mokyklos bendruomene“, - sako olimpiados organizatorė, „Žaliojo taško” komunikacijos ir marketingo vadovė Simona Rasalė.

Kiekvieno indėlis į atliekų mažinimą itin svarbus, nes pasaulyje jų kasmet susidaro keli milijardai. Pasirinkimai: ką pirksime, kaip gyvensime, kasdien lemia ir susidarančių atliekų kiekį. Šalies moksleiviai ne tik rūšiuoja, bet ir žino, ką daryti, kad atliekų susidarytų mažiau ir kokie maži įpročiai mažina poveikį klimato kaitai. Pavyzdžiui, kad skalbyklę reikėtų įjungti tik tuomet, jei ji pilna. Einant į parduotuvę nepamiršta daugkartinio naudojimo maišelio. Šias savo žinias jie demonstravo antrojo „Žaliosios olimpiados“ etapo metu.

Sritis, kurioje maži miesteliai nenusileidžia didmiesčiams

Beveik įprastu reiškiniu tapo ir tai, kad beveik visi svarbiausi objektai ar darbai vykdomi didmiesčiuose. Mažiems miesteliams tenka tik maža dalis valstybinės reikšmės projektų. „Žalioji olimpiada“ - įrodymas, kad mažesnių miestų ar miestelių gyventojai, gavę progą demonstruoja puikius rezultatus. Geriausiomis žiniomis apie švaresnę aplinką pasigirti gali: Lazdijų rajono Veisėjų Sigitos Gedos gimnazijos, Šiaulių Didžvario gimnazijos, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos ir Plungės „Saulės“ gimnazijos mokiniai. „Antrasis etapas suteikė galimybę su jaunais, ambicingais ir iniciatyviais žmonėmis susitikti akis į akį, iš jų pačių išgirsti kokią naudą ir kokius pokyčius į jų gyvenimą mokykloje ir namuose atneša dalyvavimas projekte“, - iniciatyvos sėkme džiaugiasi Simona Rasalė. Geriausiai pasirodžiusios komandos keliaus į finalą, kuriame dėl olimpiados ambasadoriaus titulo ir kelionės į Europą susikaus stipriausių šalies mokyklų komandos.

Žinių semiasi iš profesionalų

Šiemet „Žalioji olimpiada“ keliavusi po Lietuvą, neatsitiktinai organizuota aukštosiose šalies mokyklose. Moksleiviai ne tik dalijosi žiniomis, bet ir turėjo galimybę pažinti galimas mokslo vietas. Savo duris plačiai atvėrė ir moksleivių projekto partneriais tapo: Šiaulių, Kauno Technologijos, Klaipėdos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai.

Prie iniciatyvos prisijungė ir VGTU Aplinkos apsaugos instituto bei Lietuvos vartotojų instituto ekspertai, padėję parengti metodinę medžiagą ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams. „Tokie projektai labai reikalingi ugdant Lietuvos moksleivius. Džiaugiamės, kad mokiniai galėjo tarpusavyje pasivaržyti, pademonstruoti savo žinias, pamatyti bei išbandyti kaip matuojama elektromagnetinė spinduliuotė, tyrinėjome mobiliuosius telefonus. Manau, kad buvo ne viena užduotis, kuri moksleiviams sukėlė svarbių pamąstymų. Stengiamės jiems perduoti visas savo žinias, o ir pats projektas pranoko lūkesčius“, - įspūdžiais dalijasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto direktorius dr. Raimondas Grubliauskas.

Pasak jo, džiugina tai, jog šiuolaikiniai mokiniai žingeidūs ir drąsūs. Svarbiausia, kad jiems nuoširdžiai rūpi kokioje aplinkoje gyvens. Todėl, nors šis projektas trunka tik metus – tikime, jog rezultatai išliks visam gyvenimui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt