Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienio vakarą planuojamus Vyriausybės siūlymus pristatė koalicijos partnerei Laisvės frakcijai Seime. Informaciją apie siūlomus pakeitimus BNS patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai, atsisakę būti įvardytais.
Jų teigimu, ministrė pristatė planus siūlyti įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Anot Valstybės duomenų agentūros, paskutinį 2022 metų ketvirtį VDU siekė apie 1,9 tūkst. eurų „ant popieriaus“.
Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas.
Kol kas lieka neaišku, koks GPM bus siūlomas taikyti dirbantiesiems pagal individualią veiklą.
Anot šaltinių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.
Pasak jų, viena Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa taip pat siūloma nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies sumokėtų į trečios pakopos pensijų fondus bei pagal gyvybės draudimo sutartis.
Vyriausybė mokesčių reformą žada teikti Seimo pavasario sesijoje.
G. Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad Seimui teikiant mokesčių pertvarką taip pat bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, vienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies, pratęsti pelno mokesčio lengvatą investuojančiam verslui.
Pernai mokestinių pakeitimų paketo ministerija nepateikė motyvuodama dideliu geopolitiniu ir ekonominiu neapibrėžtumu, kilusiu prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.