Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rumšiškiečiai ir jų vadovė M. Kalinauskienė dalyvauja įvairiose bendruomenės šventėse. Asmeninio albumo nuotr.
Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Anksčiau jau kalbinome kelis Kaišiadorių gyventojus, kurie į mūsų rajoną gyventi arba dirbti atvyko iš Žemaitijos. Tai buvo vyresnės kartos žmonės. Šiandien jums pristatome Modestą KALINAUSKIENĘ. Kultūros mokslus baigusi jauna moteris neseniai dirbo Kaišiadorių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, dabar darbuojasi Rumšiškių kultūros centre. Skaitytojų dėmesiui interviu su M. Žlibinaite – Kalinauskiene.
– Tumpai prisistatykite - kada gimėte, kur baigėte mokyklą, ką studijavote po vidurinės?
- Gimiau 1987 metais kovo 19-ąją, iki 8 klasės gyvenau ir mokiausi Plungės rajone, Narvaišių kaimo dešimtmetėje mokykloje. Plungėje lankiau Mykolo Oginskio meno mokyklą, po 8 klasių įstojau mokytis į Stasio Šimkaus konservatoriją, kur muzikiniai dalykai sustiprinti greta vidurinės, mano specialybė – koncertinės kanklės. Mokytoja, kanklininkių „mama” Vida Zelenienė. Konservatorija paveikė pasirinkti menus, tai buvo ne paprasta mokykla, o gyvenimo mokykla - Menų kalvė. Jos pedagogai dirba sunkų, šventą darbą - ačiū, jiems. Ne veltui yra sakoma: „Ką išmokai šimkinėje (taip vadinom konservatoriją), kitur tik pakartosi, prisiminsi”. Po 12 klasių įstojau mokytis į Klaipėdos universitetą, menų akademiją, liaudies muzikos katedrą, kur baigiau bakalauro ir magistrantūros studijas pas nuostabius šios srities dėstytojus – profesionalus. Vienas jų – kaišiadorietis – profesorius, birbynininkas Vytautas Tetenskas, orkestro klasė – Irena Nakienė, folkloro, dirigavimo dėstytoja -Nijolė Tetenskienė- ji ir specialybės dėstytoja.
- Kaip išsiaiškinome, jūs kilusi iš žemaitijos. Kokius ryškiausius žemaičių būdo bruožus paveldėjote jūs. Ar jūsų tėveliai gryni žemaičiai?
- Tėvų šaknys yra gryna Žemaitija, abu kilę iš Rietavo rajono. Manau, kad esu labai užsispyrusi.
- Kokias savo krašto tradicijas puoselėjate, ar kalbate žemaitiškai?
- Kalbu daug tarmiškai, su giminėm ir artimaisiais kalbamės tik žemaitiškai, kadangi jie kitaip nesuprastų, manytų jog išmandrėjau, ar susirgau. Dažnai šventėse ar renginiuose dėviu žemaitišką tautinį kostiumą, dainuoju tarmiškai ir mokau to kitus. - Papasakokite, kodėl rinkotės kultūrą, kas jums mieliausia jūsų darbe? - Kultūra supo nuo mažumės, esu šios srities specialistė, tai natūraliai kitur nematau savęs. Laisvu laiku muzikuojame su kolege Inga. Styginių instrumentų - smuiko ir kanklių duetu.
- Kur dirbote anksčiau, kokiems kolektyvams vadovaujate dabar?
Studijuodama Klaipėdoje, dirbau kanklių mokytoja Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje, įstojus į magistrantūrą apsigyvenau Rumšiškėse, kur po truputį pradėjau ieškotis darbo, Rumšiškių kultūros centro direktorė pasiūlė burti kultūros centre daininkų mėgėjų meno kolektyvą - kitais metais spalio 4 -ąją bus 10 metų, kaip dirbu ir gyvenu Rumšiškėse. Gimus vaikams, pastebėjau,jog yra didelis poreikis ir vaikų kolektyvams, taip gimė ir Rumšiškių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvas “Strazdelis”, šiems kolektyvams vadavauju iki šiol. Patirties turiu ir administraciniame darbe - laikinai pareigas užėmiau dirbdama Kruonio kultūros centre kultūrinės veiklos organizatore, Kaišiadorių kultūros centre direktoriaus pavaduotoja kultūrai.
- Kokie jūsų ir jūsų kolektyvų didžiausi pasiekimai? Kur dalyvaujate, kokie koncertiniai maršrutai?
- Didžiausias mano pasiekimas – tai, jog žmonės nori dainuoti. Šiemet turiu 30 narių kolektyvą, norinčių prisijungti dar yra. Vaikų folkloro kolektyve „Strazdelis” šiuo metu yra 22 nariai, mažiausiai narei nėra 3 metukų. „Strazdelis“ ir mano vadovaujamas vokalinis ansamblis buvo Dainų šventės dalyviai, jie pasirodo įvairių rajono švenčių ir minėjimų metu, dažnai koncertuojame Lietuvos liaudies buities muziejuje. Su vokaliniu ansambliu dalyvaujame respublikiniuose konkursuose ir festivaliuose Lietuvoje.Šiemet teko koncertuoti Krokuvos katedroje, kur suskambo ir žemaitiška harmonizuota daina „Tylūs tylūs vakariele”, yra tekę kartu dainuoti su maestro Liudu Mikalausku.
- Kokie Jūsų artimiausi ateities planai?
- Tikiuosi, jog kada nors kultūros centras gaus finansavimą - patalpų rekonstrukcijai, renovacijai ir patalpos taps patrauklios. Manau, kad jaukiose patalpose kultūrinis gyvenimas virte virtų, kadangi Rumšiškių miestelyje kultūrinis poreikis didelis, gal net atsirastų ir koncertinių kanklių klasė. - Ačiū, linkime gerų ir sėkmingų darbų.
Kalbino V. Šimkūnienė