Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Mobiliųjų komandų specialistės, dirbančios su šeimomis, turinčiomis priklausomybės ligos simptomų ar požymių, stengiasi įsitraukti į Kauno miesto teikiamos socialinės, psichologinės, medicininės pagalbos asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, pagalbos tinklą. Nors pagalbos galimybių daugėja, vis dėlto specialistės atkreipia dėmesį į teikiamų paslaugų spragas, trukdančias dirbantiems bei vaikus auginantiems asmenims pasiryžti nuosekliam, ilgalaikiam gydymui, neprarandant tiek asmeninio, tiek socialinio gyvenimo.
Į Respublikinio priklausomybės ligų centro, kartu su keliolika Lietuvos savivaldybių įgyvendinamo projekto „Integruotų priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ veiklą aktyviai įsitraukia ir Valstybės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM mobiliųjų komandų darbuotojai. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Rasa Bakienė ir Agnė Astapenkienė teigia, jog Kauno mieste priklausomiems asmenims teikiamų paslaugų spektre pasigenda lankstesnio gydymo įstaigų požiūrio į būtinybę suteikti pagalbą pacientui nedelsiant, paslaugų prieinamumą dirbantiems asmenims bei auginantiems mažamečius, taip pat jos atkreipia dėmesį į pagalbos specialistų darbo tęstinumo problemą.
„Kai asmuo apsisprendžia gydymui ilgalaikėje reabilitacijoje, iš gydymo įstaigų tikimės daugiau lankstumo šiai jautriai visuomenės grupei – galimybės apsilankyti be registracijos, nelaukti ilgoje eilėje, operatyviai gauti reikiamą siuntimą tolimesniam gydymui. Tokiose situacijose greitis tampa reikšmingu privalumu, o lėtas tempas gali privesti prie abipusio pralaimėjimo – jeigu pagalbos teikimą asmeniui, pasiryžusiam gydytis „šiandien“, atidėsime „rytoj”, didelė tikimybė, kad į reabilitacijos centrą dėl ilgalaikės reabilitacijos jis niekada nebenuvyks“, – įsitikinusi Agnė Astapenkienė.
Pasak A. Astapenkienės, teikiant pagalbą priklausomiems asmenims, itin svarbu darbo tęstinumas – jeigu mobiliosios komandos specialistėms per 30 dienų intensyvaus darbo su šeima pavyksta šeimos narį motyvuoti asmeniniams pokyčiams ir paskatinti gydytis, reikalinga, kad atsidūrusiam tolimesnėje pagalbos stotelėje – pavyzdžiui, krizių centre – paslaugų teikimą taip pat pratęstų priklausomybės ligų specialistas.
Alkoholis – vis dar opiausia problema krizę išgyvenančiose šeimose
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Rasa Bakienė teigia, jog pagalbą šeimoms teikianti komanda, gavusi pranešimą apie esamą ar galimą vaiko teisių pažeidimą iš kolegų, reaguojančių į pavojaus signalus, visuomet pirmiausia atkreipia dėmesį į „promiles“, t.y. nustatytą girtumo laipsnį tėvams.
„Retame pranešime nėra įvardyta žalingo alkoholio vartojimo ar galimos priklausomybės nuo alkoholio problemos. Tokiu atveju, priklausomybės ligų specialistas dažnai tampa pirmuoju pagalbininku, kuris šeimos narį konsultuoja dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, padeda atpažinti asmens vartojimo įpročius, pažvelgti į asmens požiūriu „įprastą“ jam laisvalaikio leidimo būdą ar atsipalaidavimo formą šiek tiek kritiškiau. Tik pačiam šeimos nariui pradėjus mąstyti kritiškai apie savo paties elgseną, galima giliau ir detaliau analizuoti problemos gilumą. Dažnai konsultacijų metu leidžiamasi į gilų, išsamų pokalbį, kuris daugelį nuveda į žmogaus vaikystę, tėvų elgseną ir požiūrį į alkoholį, atidžiau analizuojamos konkrečios situacijos, kada žmogus vartoja alkoholį, kas lemia tokio elgesio priežastis“, – darbo kasdienybę įvardija R. Bakienė.
Pagalbos teikimas turi vykti nuosekliai ir nenutrūkstamai
R. Bakienės teigimu, mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistų pagrindinis konsultavimo tikslas – padėti asmeniui atpažinti priklausomybės, kaip ligos, veikimo mechanizmą, susieti suteiktą edukacinę medžiagą su asmens elgsena, leisti pačiam žmogui įvertinti savo vartojimo įpročius. Ši pirma stotelė, pas mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistą, asmens, nusprendusio žengti sveikimo nuo priklausomybės alkoholiui keliu, yra trumpa, vertinant laike, tačiau itin svarbi. Jei pavyksta šeimos narį motyvuoti keisti alkoholio vartojimo elgseną, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, labai svarbios tampa visos įstaigos ir organizacijos Kauno mieste, teikiančios pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio.
„Mes išsamiai paaiškiname asmeniui apie jam reikalingos pagalbos būtinybę, pobūdį, sumažiname jo baimes kreiptis pagalbos toliau. Dažniausiai konsultuojamuosius nukreipiame į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą, taip pat į Anoniminių alkoholikų grupes (jeigu asmuo jau gydėsi ir jam įvyko atkrytis, ar labiau reikalinga psichologinė parama bei palaikymas), ilgalaikės reabilitacijos bendruomenes“, – pagrindines pagalbos kryptis nusako R. Bakienė.
Mobiliosios komandos specialistė, aptardama pagalbos teikimo spektrą Kaune akcentuoja, jog turėtų būti rimčiau žvelgiama į gydymui nukreiptus asmenis dėl galimos priklausomybės alkoholiui. Jos teigimu, dažnai sulaukiama grįžusių iš gydytojo psichiatro konsultacijos ir teigiančių, kad jie nėra dar „nuolat“ vartojantys ir gali susivaldyti savo valios pastangomis, todėl jiems nėra paskiriamas joks gydymas. Tačiau, deja, tiek teorija, tiek specialisčių darbo praktika atskleidžia ką kita – po savaitės ar dviejų gaunamas naujas pranešimas apie toje pačioje šeimoje įvykusį įvykį, susijusį su piktnaudžiavimu alkoholiu. Taigi, prarasta suvartoto alkoholio kiekio kontrolė yra vienas iš priklausomybės alkoholiui simptomų.
Tiek A. Astapenkienė, tiek R. Bakienė įsitikinusios, jog teikiamų paslaugų tinklas priklausomiems asmenims turi plėstis, labiau prisitaikyti prie dirbančiųjų bei moterų, auginančių vaikus. Pastebima, jog sudėtingiau gydytis nuo priklausomybės vienišoms mamos, auginančioms vaikus, nes jos dažnai nerimauja, kas pasirūpins jų vaikais, kol pačios lankys tam tikrą gydymo programą. Dėl šios priežasties dažnas atsisako tokios pagalbos formos, tad lieka tik vienintelė išeitis – išvykti į ilgalaikę reabilitaciją, kur suteikiama galimybė gydytis nuo priklausomybės apsigyvenant kartu su vaikais.