Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda jau daugiau nei metus Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų ir Pagėgių savivaldybės šeimoms, iš kurių buvo paimti vaikai, padeda keisti požiūrį į vaikų auginimą, tam, kad šiems būtų saugu grįžti į šeimą. Šįkart – apie per metus sukauptą patirtį ir vaikų paėmimo priežastis Šilalės rajone.
Mobiliąją komandą sudaro socialinė darbuotoja Rasa Kavaliauskė, psichologė Alma Žiauberienė ir priklausomybės ligų specialistė Viktorija Kvietkuvienė. „Šeimoje nustačius aukščiausią grėsmės vaikui lygį ir vaiką paėmus iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), mes, mobilioji komanda, 14 kalendorinių dienų dirbame su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje aplinkoje: teikiame intensyvią pagalbą, įvertiname saugumo ir rizikos veiksnius, šeimos stiprybes ir poreikius, šeimos narių elgesio pokyčius. Taip pat rengiame rekomendacijas savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vaikui“, - mobiliosios komandos funkcijas pristato psichologė A. Žiauberienė.
Mobilioji komanda dirba su pasekmėmis
Visuomenėje gajus mitas, kad visi specialistai, dirbantys Tarnyboje, tarp jų ir mobiliosios komandos specialistai, gali iš nesaugios aplinkos paimti vaikus. Deja, tačiau šis mitas yra neteisingas, nes mobilioji komanda vaikų neima, o dirba su vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos pasekmėmis. „Žmonėms svarbu suvokti skirtumą tarp Tarnybos darbuotojų funkcijų, nes ne kartą esame susidūrę su neteisingomis žmonių nuostatomis. Mūsų darbas su konkrečia šeima prasideda tik tada, kai dėl atsiradusio pavojaus vaikui, jis, teismo leidimu, kitų vaiko teisių apsaugos specialistų jau yra paimtas iš nesaugios aplinkos“, - esminį skirtumą įvardija psichologė.
Statistika Šilalės rajone
Mobiliosios komandos socialinė darbuotoja pateikė ir statistinius duomenis Šilalės rajone. „Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. rajone dirbome su 20 šeimų, kurių 32 vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis ir jie buvo paimti iš tėvų arba globėjų (rūpintojų). Tiesa, su 3 šeimomis teko dirbti ir pakartotinai. Visais 3 atvejais vaikai buvo likę be įstatyminių atstovų pablogėjus tėvų psichinės sveikatos būklei arba įvykus priklausomybių atkryčiui, kas yra būdinga ir natūralu pokyčių procese. Tėvams gydantis, vaikais laikinai rūpinasi globėjai/rūpintojai. Džiugu, jog 17 vaikų jau grįžo į šeimas, kurioms pavyko pasiekti teigiamų pokyčių, užtikrinant vaikams saugią gyvenamąją aplinką“, - statistiniais duomenimis bei pozityviais darbo rezultatais dalijasi Rasa Kavaliauskė.
Įvardijo vaikų paėmimo priežastis
Įvardytos ir priežastys, dėl kurių iš Šilalės rajone gyvenančių šeimų vaiko teisių apsaugos specialistams per metus dažniausiai teko paimti vaikus. „Viena dažniausiai pasitaikiusių priežasčių – tėvų alkoholio vartojimas. Kita priežastis – tėvų psichikos sveikatos sutrikimų būklių paūmėjimai (depresija, šizofrenija, emocinis išsekimas ir kt.), dėl kurių tėvai laikinai negalėjo pasirūpinti vaikais. Pastebime, jog alkoholio vartojimo problema glaudžiai siejasi su depresija – kai depresija būna laiku neidentifikuojama, nesuteikiama tinkama pagalba, tuomet, būsenai pagerinti, žmogus griebiasi lengviausiai pasiekiamo „antidepresanto“ – alkoholio. Beje, šias problemas dažnai lydi bendravimo, socialinių, buitinių, ekonominių, tėvystės įgūdžių stoka, nedarbas, skolos antstoliams, bendruomenės, artimųjų palaikymo stoka“, – problemas vieną po kitos vardija mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Viktorija Kvietkuvienė.
Pirmųjų susitikimų su mobiliąja komanda patirtis
Ne paslaptis, jog šeimų pirmuosius susitikimus su mobiliąja komanda lydi nepasitikėjimas, užsidarymas savyje, kartais net išgąstis. Psichologė pasakoja, kaip pavyksta užmegzti ryšį ir įtikinti, jog mobilioji komanda atvyko ne „auklėti“, o padėti. „Pirmiausiai su šeima yra užmezgamas kontaktas telefonu: prisistatoma, susitariama dėl susitikimo laiko. Atvykus pas šeimą – susipažįstama. Dažniausiai randame sutrikusius, išsigandusius, piktus, pasimetusius ir gynybiškai nusiteikusius tėvus. Juos išklausome, teikiame emocinį palaikymą. Natūralu, jog pirmojo susitikimo metu mūsų klientai yra linkę nupiešti save ir esamą situaciją gražesnėmis spalvomis nei jos yra iš tiesų, kartais – kai ką nutylėti. Mes priimame, išklausome, neteisiame, nekritikuojame. Bendraujant mezgame lygiavertį kontaktą, informuojame apie tolesnius institucinius veiksmus, paaiškiname, atsakome į jiems kylančius klausimus. Tuomet klientai patys ima atvirauti ir pamažu atskleisti nepagražintą savo istoriją. Šeimoje apsilankome 4-6 kartus. Vėlesnių susitikimų metu su šeima drauge ieškome kilusių problemų ištakų, priežasčių, jų sprendimo būdų ir galimybių, siekiame įgalinti pačius tėvus ieškoti ir atrasti sprendimo kelius“, – apie palaipsniui atsirandančią šeimų motyvaciją keistis pasakoja A. Žiauberienė.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti kompleksinę pagalbą
Tam, kad šeimoms būtų suteikta jų poreikius atitinkanti kompleksinė pagalba, mobilioji komanda bendradarbiauja su skirtingomis institucijomis. „Bendradarbiaujame su socialinių paslaugų namų, gydymo įstaigų darbuotojais, priklausomybių konsultantais, seniūnijų socialiniais darbuotojais, savo kolegomis iš Skyriaus, taip pat ir su savivaldybių paskirtais atvejo vadybininkais, kuriems teikiame rekomendacijas. Jas atvejo vadybininkai dažniausiai priima teigiamai, nes mes suteikiame jiems reikalingą informaciją, gautą darbo su šeima laikotarpiu. Žinoma, kartais mūsų ir kitų institucijų darbuotojų nuomonės išsiskiria, nes pasitaiko situacijų, kai šeimą ir jos problemas matome skirtingai“, - teigia R. Kavaliauskė.
Džiaugiasi ir minimaliais šeimų pasiekimais
Specialistės teigia, jog naivu tikėtis, kad per 14 dienų mobilioji komanda išspręs visas iš kartos į kartą perduotas, įsisenėjusias problemas, tačiau jos linkusios džiaugtis net ir labai minimaliais klientų rezultatais. „Būna atvejų, kai sėkme laikome jau tai, jog klientai priima mus į savo namus ir leidžiasi į pokalbį, būna atvejų, kai pavyksta su šeima atvirai pradėti kalbėtis apie problemas ir jas pripažinti, būna atvejų, kai pavyksta per 14 dienų pasiekti daugiau, nei per praėjusius 14 metų, t. y. sulaukti klientų veiksmų, kylančių iš vidinės motyvacijos – todėl, kad patys ima norėti gyventi kitaip, o ne todėl, kad kažkas liepė, nurodė ar „išvežė“,– apibendrino V. Kvietkuvienė.
Mobiliosios komandos specialistės savo darbe įžvelgia didžiulę prasmę, nes šeimai sudėtingu metu, išgyvenant krizę po vaikų paėmimo, jos teikia emocinį palaikymą, išklauso, edukuoja, kartu su šeima sudaro konkretų veiksmų planą ir palydi žengiant pirmuosius žingsnius vaikų atsiėmimo link.