Mįslin­ga me­no kūri­nių rin­ka: va­gystės, atsi­ra­di­mai

Pasaulis

Bar­bo­ros Ky­sil­ko­vos pa­vog­tas pa­veiks­las „Chloe & Em­ma“. (Pub­li­kum.lt nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

160972

Ži­nios apie pa­sau­ly­je gar­sių me­no kūri­nių va­gys­tes nuo­lat su­dre­bi­na ži­niask­laidą. Va­gys pa­čiais ap­suk­riau­siais būdais įsten­gia įsi­lauž­ti į mu­zie­jus ar pri­va­čių ko­lek­ci­ninkų na­mus ir pa­si­sa­vin­ti žy­miau­sius, itin bran­giai įver­tin­tus me­no kūri­nius. Šias va­gys­tes nuo­lat gau­bia did­žiulės pa­slap­tys.

Kodėl meno kūriniai yra vagiami?

Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė dr. A. Bimbirytė-Mackevičienė tikina, kad mintis pavogti vieną ar kitą ypatingą meno kūrinį retai gimsta pačių vagių galvose – jie tėra tik užsakymų vykdytojai. Garsių kūrinių vagystės dažniausiai įvyksta esant konkrečiam užsakymui arba numatant potencialų pirkėją juodojoje rinkoje. Tokių vagysčių užsakovų motyvai būna įvairūs.

„Tai gali būti asmeninių užgaidų tenkinimas, noras įrodyti savo vertę, gaunant tai, ko, atrodo, turėti neįmanoma, taip pat liguistas prisirišimas, nevaldoma aistra konkrečiam autoriui, žanrui ar kūriniui, stiprių pojūčių bendrąja prasme ieškojimas. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį iš Nyderlandų muziejaus buvo pavogtas Van Gogho kūrinys „Niuneno klebonija“. Beveik neabejojama, kad iki šiol nerasto paveikslo vagystė buvo užsakyta“, – tikina menotyrininkė.

Būtent šį Van Gogho paveikslą dabar galima išvysti ir virtualioje parodoje „Missing Masterpieces“, kurioje eksponuojami pavogti, iš visuomenės akiračio dingę meno kūriniai. Dabar, kai muziejai yra uždaryti, o noras mėgautis menu nenuslopo, virtualios parodos televizorių ekranuose yra saugiausias būdas susipažinti su pasaulyje vertinamais paveikslais.

Kartais sudėtingų vagysčių planuoti net nebūtina – daktarė pasakoja, kad viena iš kurioziškiausių vagysčių buvo įvykdyta Tretjakovo galerijoje, kuomet dailininko Kuindžio kūrinį nusprendęs pasisavinti asmuo pilnutėlėje salėje tiesiog priėjo prie paveikslo ir jį nusikabinęs išėjo. Tiesa, vagis netrukus buvo sugautas.

Būna ir tokių atvejų, kai vagystės vykdomos tarsi norint įvykdyti teisingumą. Nelegaliomis priemonėmis norima susigrąžinti seniai kitiems žmonėms ar muziejams priklausančius meno kūrinius.

„Pasitaiko, kad kūriniai iš muziejų dingsta ir siekiant sugrąžinti juos į tėvynę ar kadaise juos turėjusioms šeimoms. Tokiu atveju vagys paprastai būna įsitikinę atstatantys istorinį teisingumą. Taip pat reikia pasakyti, kad dalį pavogtų kūrinių, ypač mažiau žinomų, kolekcininkai vėliau įsigyja net nenutuokdami, kokiu būdu jie atsidūrė pas pardavėjus. Dėl sunaikinimo, manau, tokių atvejų yra nedaug. Istorija rodo, kad kūrinius žaloti, naikinti nusiteikę asmenys paprastai tą yra linkę daryti vietoje, t. y. paveikslą saugančiame muziejuje ir panašiai“, – tvirtina daktarė.

Visgi viena paveikslų sunaikinimo istorija, kuomet paveikslai buvo sunaikinti jau juos pavogus, yra išskirtinė. Dr. A. Bimbirytė-Mackevičienė pasakoja, kad bene įsimintiniausia yra Roterdamo meno muziejaus vagystės atomazga, kai, siekdama sunaikinti įkalčius, vagies motina į židinį sumetė neįkainojamus Matisse’o, Picasso, Monet ir kitų garsių dailininkų darbus.

vincent-van-gogh-niuneno-klebonija.jpg

Dingę meno kūriniai atsiranda retai

Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė tikina, kad dingę meno kūriniai atsiranda retai. Visais laikais karų ir kitų politinių neramumų metu vagių akiratyje pasitaikydavo paveikslai. Vagiama ne tik iš muziejų, tačiau ir maldos namų, privačių kolekcininkų, o jie ne visada yra suinteresuoti pranešti apie vagystę. Žinoma, yra ir priešingų atvejų, kuomet meno kūrinys dingęs ir atsiradęs yra jau ne kartą.

„Yra ir tokių kūrinių, kurie atsiranda tik tam, kad vėl pradingtų. Pavyzdžiui, šią vasarą Franso Halso „Besijuokiantys berniukai“ buvo nugvelbti jau trečią kartą. Daugiausia kartų pavogtu paveikslu yra tituluojamas garsusis Jano van Eycko „Gento altorius“, dingęs ir atrastas net septynis kartus. Pablo Picasso atvejis apskritai išskirtinis – šiuo metu priskaičiuojama apie 1 000 dingusių šio dailininko kūrinių“, – sako menotyrininkė.

Nors muziejai ir taiko skirtingus apsisaugojimo nuo vagysčių metodus – pasitiki gyvąja apsauga, moderniausiomis sistemomis, menotyrininkės nuomone, geriausiai veikia tinkama inventorizacija ir viešinimas. Jei visuomenė ir atitinkamos institucijos bus gerai informuotos apie dingimą, žinomą kūrinį realizuoti bus labai sunku.

Prie meno kūrinių atsiradimo istorijų prisideda ir tokios organizacijos, kaip Interpolas, policija, taip pat privatūs meno kūrinių detektyvai, tačiau, kaip teigia menotyrininkė, kartais viską lemia paprasčiausias atsitiktinumas. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – apie 60 mln. Eur vertinamo G. Klimto „Moters portretas“ paveikslo atsiradimas. Jis buvo rastas tos pačios galerijos, iš kurios buvo pavogtas, sienoje. O jį dėl visiško atsitiktinumo rado teritoriją prižiūrintis sodininkas.

Parengta pagal Publikum.lt informaciją

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt