PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Birželio 12 d. 11:09

Mirė mokslininkas A. Piskarskas

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


235924

Eidamas 80-uosius metus šeštadienį vakare mirė lietuvių fizikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas.

Apie mokslininko mirtį feisbuke paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.

„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas. Užuojauta artimiesiems ir kolegoms. Šviesaus atminimo…“, – socialiniame tinkle sekmadienį rašė VU rektorius.

Užuojautą dėl mokslininko mirties pareiškė ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Nuoširdžiai užjaučiu akademiko Algio Petro Piskarsko artimuosius ir visą akademinę bendruomenę. Tegu Lietuvos lazerių fizikos tėvo pasiekimai įkvepia mokslininkus tęsti jo pradėtus darbus“, –  feisbuke parašė ministrė.

A. Piskarskas nuo 1968 metų dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1983 metais apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“. Tais pačiais metais tapo Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. 

Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos universitetuose, mokslo centruose. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ redaktorių kolegijų narys.

1991 metais tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 2001 metais – viceprezidentu. Nuo 1995 metų buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 metais buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.

Parašė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų.

2019 metais buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. 

BNS