PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2025 m. Liepos 11 d. 12:58

Mirė buvusi Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorė Janina Anelė Šklėriūtė

Prienai

Išlaužo pagrindinės mokyklos / Pexels.com nuotr.

EtapliusŠaltinis: Etaplius.lt


373194

Liepos 8-ąją Anapilin iškeliavo buvusi Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorė Janina Anelė Šklėriūtė. Liūdna žinia pasidalino Išlaužo pagrindinė mokykla.

„Liepos 8 d., 2024 m. atšventusi 100-ąsias gimimo metines, anapilin iškeliavo Janina Anelė Šklėriūtė, buvusi Išlaužo pagrindinės mokyklos direktorė, mūsų kolegė, bendramintė, draugė. Visi jaučiame, kad netekome vienos iškiliausių asmenybių, gyvenusių Išlauže. Savo šviesia siela ji taip ilgai mus šildė – tarsi taip turėjo būti visada. Bet gyvenimas prasideda ir baigiasi.

Janina Šklėriūtė savo gyvenimo kelionę pradėjo 1924 m. rugsėjo 6 d. Alytaus r. Krikštonių kaime. Baigė Alytaus gimnaziją, vėliau Klaipėdos mokytojų institutą. 1950 m. gavo paskyrimą dirbti Išlaužo mokykloje. Dirbo biologijos, chemijos, geografijos mokytoja, o 1967–1979 m. jėgas ir laiką atidavė vadovaudama mokyklai. Savo prisiminimuose kalbėjo: „Darbo sąlygos buvo sunkios: ankšta, šalta, sportuoti visai nebuvo kur. Statant mokyklos priestatą, skaičiuota, kad galės mokytis iki 170 mokinių, o 8-ame dešimtmetyje mokinių skaičius išaugo iki 300“.

Dar sunkiau buvo pakęsti okupacinę sovietų valdžią. Užrašyti direktorės atsiminimai mena: „Dešimt Dievo įsakymų pakeisti komunizmo statytojų kodeksu, kurį reikėjo gerai žinoti, ir kurio, deja, niekas nesuprato, bet turėjo atsilaikyti prieš visus politinius skersvėjus. Taip ėjo melas šalia tiesos ir sunkia našta gulė į jaunas sielas. Gal dėl to dalis dabartinės visuomenės sunkiai skiria gėrį nuo blogio“.

Janina Šklėriūtė širdyje liko ištikima žmogiškumui, tiesai ir išminčiai. Ji žinojo, kas yra nepriklausoma Lietuva ir skaudžiai išgyveno dėl tragiškų Lietuvos žmonių žūčių ir vargų pokario laikotarpiu. Bėgo metai. 1982 m. nutraukė pedagoginę veiklą, tačiau iki 2022 m. gyveno Išlauže, savo jaukiuose namuose. Rūpinosi kartu gyvenančia mama, padėjo auginti seserį Renutę. Visuomet laukė Renutės, grįžtančios iš Varėnos, kaip ir dukterėčių Linos ir Dalės, kitų artimų giminaičių. Deja, skaudi lemtis atėmė ne vieną iš jų anksčiau laiko.

Janina nepalūžo, kartais sakydavo, kad nors neina į darbą, jai trūksta laiko visiems darbams ir bendravimui su artimaisiais, draugais, kolegomis, kaimynais. Visiems jos širdyje užteko vietos ir šilto dėmesio. Ji nesiskundė gyvenimu, o stengėsi eiti kartu su laiku. Janiną domino viskas: visuomeniniai ir politiniai įvykiai, Išlaužo naujienos, mokykla, mūsų visų, ją supančių žmonių, džiaugsmai ir rūpesčiai. Kantriai mus visus išklausydavo, priimdavo tokius, kokie esame, o svarbiausia, mokėjo džiaugtis kitų laime. Į jos namus norėjosi užeiti, pabūti ir gurkšnojant kavą nuoširdžiai kalbėtis. Janinos visuomet buvome suprasti, saugiau besijaučiantys. Tik tie mūsų darbai ir rūpesčiai neleido pabūti kartu su ja tiek, kiek norėjosi.

Kažkada Janina Šklėriūtė pasakė: „Senoji mokykla man reiškia gėrio, šviesos, ir tiesos židinys, prie kurio ne tik šviesu, bet ir šilta.“ Tokią mokyklą ji kūrė, tokia buvo pati“, – rašo mokykla.

#IŠLAUŽAS#MOKYKLA#NETEKTIS