Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Skaudi žinia pasiekė Aukštadvario kraštą. Šių metų sausio 19 dieną, eidamas 78-uosius metus, mirė mūsų didžiai gerbiamas klebonas monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius.
Monsinjoras V. K. Sudavičius gimė 1943 m. sausio 25 d. Žemaitijoje, Žarėnų parapijos Budginų kaime, keturių vaikų šeimoje. Skaudūs prisiminimai apie tą nelemtą 1948 m. birželio 22-ąją užplūsdavo širdį, nes visa Sudavičių šeima buvo ištremta į Sibirą.
Mokytis V. K. Sudavičiui teko pradėti toli nuo Tėvynės, rusų kalba. Tik poterių ir katekizmo tėvai namuose mokė lietuviškai. Sugrįžus į Lietuvą, šeimos nieks neįleido į buvusius namus. Teko apsigyventi pas gimines Ežerėlyje, Zapyškio parapijoje. Vaikai, tremtyje besimokę rusiškai, turėjo eiti į lietuvišką mokyklą, todėl buvo nelengva.
Iki kunigystės V. K. Sudavičius, technikume įgijęs radijo aparatūros montuotojo specialybę, dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Lankydamas Šv. Mikalojaus bažnyčią, jis ėmė rimtai galvoti apie kunigystę. Nemažą įtaką padarė ir tuometis Zapyškio klebonas kun. Jonas Gribulis (1902–1935–1976). Įtakos turėjo ir mamos brolis kunigas Domininkas Kenstavičius (1910–1936–2010) bei kiti giminės kunigai.
Baigus Kauno kunigų seminariją, 1974 m. balandžio 9-ąją jaunąjį kunigą V. K. Sudavičių įšventino vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas. Pradžioje jaunasis kunigas buvo paskirtas į Kaišiadorių vyskupiją vikaro pareigoms. Vėliau kunigavo Kaišiadorių rajono Kruonio parapijoje, Merkinėje, Pivašiūnuose. Už Pivašiūnų bažnyčios Dievo Motinos vainikavimą jam suteiktas monsinjoro titulas.
Nuo 2002 m. balandžio 5 d. Viešpats jam skyrė likimą – tarnystę Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijoje. Per šį laikotarpį monsinjoras įnešė svarų indėlį į Aukštadvario parapijos kultūros lobyną, etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą bei iniciatyvų įgyvendinimą. Jo dėka Aukštadvario bažnyčia tapo Aukštadvario seniūnijos kultūriniu, švietėjišku centru. Ši šventovė ir šiandieną traukia ne tik parapijiečius, bet ir čia atvykstančius kraštiečius, turistus, piligrimus. Vadovaujant monsinjorui, joje nuolat vykdavo remonto darbai. Gražiai sutvarkytas ir trinkelėmis išklotas bažnyčios šventorius, pakeistos bažnyčios bokštų atramos, o ant bokštų pastatyti nauji kryžiai, sutvarkytas stogas, nudažytos išorinės ir vidinės bažnyčios sienos, pakeista visa elektros instaliacija, atliktas kapitalinis vargonų remontas, įsigytas naujas bažnyčios varpas, nauji bažnyčios suolai, atnaujintas šventasis Dievo stalas, įrengtas elektrinis šildymas, sumontuotas bažnyčios įgarsinimas, gražiai įrengta šarvojimo salė.
Darbų sūkuryje nueita ilga ir prasminga gyvenimo kelio atkarpa. Čia, Aukštadvaryje, monsinjoras pakrikštijo ne vieną kūdikį, suteikė sakramentus, palaimino santuokas, palydėjo ne vieną parapijietį Anapilin.
Kunigas iš pašaukimo vienijo parapijos bendruomenę, Aukštadvario seniūnijos įstaigas ir jų kolektyvus į vieną bendrą junginį. Tai psichologas, pagydęs daugelio parapijiečių sielas, aplankęs senelius, vienišus žmones bei daugiavaikes šeimas. Tai žmogus, kurio darbai, idėjos ir pasiaukojimas įkvėpė ir drąsino esančius šalia. Dėl to 2006 m. monsinjorui Vytautui Kazimierui Sudavičiui buvo įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo I laipsnio nominacija „Už bendrosios gyventojų kultūros vystymą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą“, o 2012 m. jis buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardo nominacija už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje.
Didžiausias gyvenimo matas – laikas. Darbų sukūryje nejučia priartėjo monsinjoro gyvenimo branda. Dėl garbingo amžiaus, Kaišiadorių vyskupijos sprendimu, 2020 m. liepos mėn. monsinjoras V. K. Sudavičius buvo iškeltas į Kaišiadorių rajono Žaslių parapiją. Kaip atminimo relikviją, atsisveikindamas su parapijiečiais, Aukštadvario bažnyčios šventoriuje jis pasodino ąžuoliuką. Deja, sušlubavus sveikatai, mūsų mylimas monsinjoras amžiams iškeliavo į Dievo namus.
Aukštadvario parapijiečių vardu dėkojame monsinjorui už bendrystę, už ilgametę tarnystę Dievui ir Aukštadvario krašto žmonėms. Tesaugo Jūsų sielą Viešpats, dovanojęs Jums šviesią Kunigo dalią.
Aukštadvariečių vardu –
Jadvyga Dzencevičienė