Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
M. Collinsas „Apollo 11“ misijos metu @ Youtube
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Amerikietis astronautas Michaelas Collinsas (Maiklas Kolinsas), dalyvavęs 1969 metais surengtoje „Apollo 11“ misijoje, per kurią žmonės pirmąkart išsilaipino Mėnulyje, trečiadienį mirė, pralaimėjęs kovą su vėžiu, pranešė jo šeima.
Kosmoso veteranui buvo 90 metų.
„Mike'as gyvenimo iššūkius visuomet pasitikdavo kilniai ir kukliai. Šį, savo paskutinįjį iššūkį, jis sutiko lygiai taip pat“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje M. Collinso artimųjų jo oficialiojoje „Twitter“ paskyroje.
„Prašome prisidėti prie mūsų maloniai ir džiugiai prisimenant jo šmaikštų sąmojį, ramų tikslo suvokimą ir išmintingą požiūrį [į gyvenimą], įgytą tiek pažvelgus į Žemę iš kosmoso, tiek žvelgiant į ramius vandenis nuo savo žvejybos laivelio denio“, – pridūrė jo šeima.
Informacijos apie planus dėl atsisveikinimo su velioniu bus paskelbta vėliau, pažymėjo artimieji.
M. Collinsas 1930 metais gimė Romoje, JAV karininko, dirbusio kariniu atašė Italijoje, šeimoje. Jis tapo JAV karinių oro pajėgų pilotu ir tarnybą kariuomenėje baigė turėdamas generolo majoro laipsnį.
Per „Apollo 11“ skrydį, kuriame taip pat dalyvavo astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas), M. Collinsas liko orbitoje aplink Mėnulį skriejusiame erdvėlaivio modulyje. Jis palaikė ryšį su valdymo centru Žemėje ir teikdavo atnaujintą informaciją apie erdvėlaivio padėtį.
M. Collinsas sakė, kad skrydis į Mėnulį visam laikui pakeitė jo požiūrį į pasaulį ir paskatino suvokti, kokia trapi yra mūsų gimtoji planeta.
Ketvirtadienį kalbėdamas per vieną renginį Vašingtone buvęs astronautas sakė, kad Mėnulį pamatyti iš labai arti, be abejo, buvo įspūdinga, tačiau labiausiai jam per šią kelionę įsiminė nutolusios Žemės vaizdas, lėmęs visą jo vėlesnį požiūrį į pasaulį.
„Kai pasisukome ir pažvelgėme į [Mėnulį], jis buvo kvapą gniaužiantis rutulys“, – minint skrydžio 50-ąsias metines George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universitete pasakojo M. Collinsas.
„Saulė buvo už jo, todėl jis buvo nušviestas aukso kraštelio, kuriame matėsi keisčiausi kraterių ir duobių vaizdai – kontrastas tarp baltesnės už baltą ir tamsesnės už tamsą“, – pridūrė jis.
Kad ir koks didingas buvo šis reginys, jis „niekaip neprilygo matomam per kitą langą“, tęsė M. Collinsas.
„Tenai buvo žirnelis – maždaug tokio pat dydžio, kaip nykščio nagas ištiesus ranką: mėlynas, baltas, labai spindintis; matėsi vandenynų mėlis, debesų baltis, rūdžių spalvos ruožai, kuriuos vadiname žemynais. Labai gražus, nuostabus mažytis daiktelis, kybantis likusios visatos dalies juodame aksome“, – dalijosi įspūdžiais astronautas.
„Pasakiau skrydžių valdymo centrui: „Hjustone, mano lange – pasaulis“, – prisiminė jis.
Po šio skrydžio M. Collinsas į kosmosą niekada nebegrįžo. Jis pradėjo diplomato karjerą ir per Vietnamo karo įkarštį dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotoju viešiesiems ryšiams.
Vėliau jis tapo Vašingtone įkurto Nacionalinio aviacijos ir kosmoso muziejaus pirmuoju direktoriumi.
Iš „Apollo 11“ misijos narių tebegyvena tik 91-erių B. Aldrinas. 1969 metų liepos 20 dieną pirmasis ant Mėnulio paviršiaus žengęs N. Armstrongas mirė 2012 metų rugpjūtį, būdamas 82-ejų.
BNS