Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
Seimui teikiamoje Vyriausybės išvadoje nurodoma, jog Valstybės tarybos įstatymo pataisomis siekiama, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų informuota apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą mobilizacijai ir karo padėčiai. Tačiau pastebima, kad prievolė išklausyti įvadinį žinių kursą numatoma tik valstybės tarnautojams. Išvadoje nurodoma, kad reikėtų tokį reikalavimą taikyti plačiau ir įtraukti viešojo sektoriaus darbuotojus – valstybės pareigūnus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.
Tačiau tam reikėtų keisti ne Valstybės tarnybos, bet Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymą – Vyriausybė tvirtina, kad būtent šiuo teisės aktu yra reglamentuojami mobilizaciniai ir priimančios šalies paramos mokymai į civilinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.
„Todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina atitinkamus mokymus (...) nustatyti šiame įstatyme“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.
Seimas dar praėjusių metų rugsėjį po pateikimo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma numatyti reikalavimą išklausyti mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursus valstybės tarnautojams.
Įstatymo pataisos numato, kad pradėję eiti pareigas valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų, per metus nuo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos privalėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti šią programą.
Įstatymo pataisų iniciatoriaus L. Kasčiūno teigimu, žinių apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą turėtų įgyti maždaug 300 tūkst. valstybės tarnautojų.