Ministrė: tariamės su „Leopard“ gamintojais dėl užsakytų tankų surinkimo Lietuvoje (interviu)

Lietuva

Dovilė Šakalienė. ELTA / Žygimantas Gedvila

Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS

367081

Vokiškus tankus „Leopard“ perkanti Lietuva su gamintojais tariasi, kad ši kovos technika būtų surenkama šalyje, bendradarbiaujant su vietos verslu.

„Artimiausiomis savaitėmis atvyksta tankų gamintojai derinti detalių dėl tankų surinkimo Lietuvoje. Tai yra labai pozityvus dalykas, nes tai reiškia, kad nemaža dalis tos vertės bus kuriama ir Lietuvoje“, – interviu BNS sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Lietuva iš viso ketina įsigyti 44 „Leopard“ tankus.

D. Šakalienė nedetalizavo, kas galėtų surinkinėti tankus Lietuvoje.

„Yra tam tikri pradiniai variantai, taip pat ir bendros Vokietijos ir Lietuvos įmonės, kurios galėtų nemažą dalį atlikti darbų. Bet atvykus gamintojui derėsimės, kaip galima būtų surinkimą įgyvendinti tokiu būdu, kuris tiek padėtų užtikrinti tankų gavimą laiku, tiek kaip įmanoma didesnę vertės dalį galėtų palikti Lietuvoje“, – sakė ji.

Iki šiol pagal pirminį susitarimą, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o visas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

Pasak ministrės, artimiausiais mėnesiais už tankus bus atliktas avansinis mokėjimas, kuris pagreitins tankų pristatymą į Lietuvą.

„Dabar tikimės, kad 2028 metais galėtų pradėti ateiti pirmieji tankai. Pagrindinis tankų skaičius 2029 metais galėtų būti, o likutis – 2030 metais“, – sakė D. Šakalienė.

Lietuva tankų pristatymą norėtų paankstinti, nes siekia iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.

Kitos interviu temos:

* NATO šiuo metu vyksta „mentalinis lūžis“, suvokiant, kad už saugumą reikia mokėti patiems;

* Po Hagos viršūnių susitikimo Jungtinės Valstijos peržiūrės buvimą Europoje, bet tai nebūtinai palies Lietuvą;

* Rotacinis oro gynybos modelis kol kas veikia kaip pratybų principu, bet į jas įsitraukiančių šalių skaičius gali padidėti;

* Vilnius siekia, kad užsakyti vokiški tankai „Leopard“ būtų surenkami Lietuvoje, avansiniai mokėjimai – netrukus;

* Renkantis poligono vietą dar laukiama ir Aplinkos ministerijos išvados, kuri susiaurintų potencialių vietų sąrašą;

* Lietuvos gynybos finansavimas šiemet perkops 4 proc. BVP;

* Nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderio Izraelio premjerui dėl karinių veiksmų Gazos Ruože, Lietuva turi ko pasimokyti iš šios šalies, matoma bendradarbiavimo nauda;

* Stiprinamos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

– Prezidentas praėjusią savaitę sakė, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę. Šalies vadovo žodžiais tariant, netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis. Ar jūs, girdėdama kariuomenės poreikius, matydama išorines grėsmes ir planuodama įsigijimus galvojate apie sviestą, ar tik apie patrankas?

– Jei mes neturėsime visuomenėje sutarimo ir susitelkimo, tai bus pirmos, pačios svarbiausios gynybos linijos pažeidžiamumas. O tai yra valia gintis. Iki tam tikro lygio visuomenės palaikymo stoką galima toleruoti ir tai iš esmės gynybai netrukdo. Bet jeigu tas procentas žmonių, kurie abejoja arba nepalaiko, tampa per aukštas, tai didina valstybės pažeidžiamumą. (...)

Rusija investuoja milžiniškus pinigus į tiesioginį bandymą paveikti mūsų piliečių nuomonę ir sumažinti pasitikėjimą bei pasirengimą ginti savo valstybę. Tokios nuoseklios, labai sistemingos, labai plataus mąsto pastangos duoda rezultatą. Ir dėl to tam tikra dalis mūsų visuomenės, kuri nėra pakankamai informuota, kartais gal patingi skaityti daugiau negu antraštę, kartais gal remiasi daugiau socialiniuose tinkluose randamais postais negu objektyvios žiniasklaidos pateikiama informacija, yra labiau pažeidžiami.

Daliai visuomenės net nedideli mokestiniai pakeitimai, nedidelių sumų praradimas kas mėnesį, gali sukelti daug pasipriešinimo ir pykčio. Todėl turime į tai atsižvelgti, tai yra vienas iš veiksnių, kuris daro įtaką visos valstybės pasirengimui gintis.

– Sprendžiant iš to, ką sakot, išlaidos socialinėms paslaugoms tam tikra prasme irgi yra susijusios su gynyba.

– Visuomenės atsparumas yra daugiasluoksnis ir socialinė gerovė yra vienas iš svarbių veiksnių. Bet kai mes kalbam apie gynybą, tai “kietoji gynyba” yra labai aiškus, konkretus sąrašas priemonių, kurias turime įsigyti tam, kad galėtumėm efektyviai įgyvendinti regioninius gynybos planus. Socialinės gerovės klausimai papildo, bet negali pakeisti kietosios gynybos. (...)

Dėl to reikalingi subalansuoti sprendimai, kur kaip įmanoma mažiau būtų paliečiama socialinė gerovė tos pažeidžiamesnės visuomenės dalies. Tačiau tuo pat metu turime neišplauti gynybos finansavimo sąvokos esmės.

– Lietuva kitąmet planuoja skirti 5,25 proc. BVP tai vadinamajai kietajai gynybai. Tuo metu Briuselyje prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje verda diskusijos dėl 5 proc. ribos, ją išskaidant į dvi dalis. Su kokia pozicija Lietuva dalyvauja diskusijose dėl to, kas turėtų patekti į tą labiau išplaukusią 1,5 proc. dalį?

– Šiuo metu dar vyksta diskusijos. Jos yra intensyvios, jos yra sudėtingos, nes skirtinguose regiono taškuose esančios valstybės skirtingai suvokia ir grėsmės lygį. Kad Rusija yra grėsmė, niekam nekyla abejonių, bet kokio intensyvumo ta grėsmė ir kiek ji arti laiko prasme — vertinama šiek tiek skirtingai. Tačiau Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kurią išsakiau ir NATO gynybos ministrų pasitarime, kad „kietajai“ gynybai turi būti skiriami 5 proc. BVP.

Visa kita, apie ką kalbėjome prieš tai, turėtų būti už 5 proc. ribos. galime kalbėti ir apie 1,5 proc. tiesiogiai su gynyba susijusioms priemonėms, tokioms kaip karinis mobilumas, civilinė gynyba, tam tikri infrastruktūros projektai, pagalba Ukrainai.

– Gerai, bet kur yra ta riba, kas Lietuvos vertinimu, jau negalėtų patekti į šią mažesnę dalį?

– Kaip ir sakiau, infrastruktūra, civilinė gynyba, karinis mobilumas, tam tikri su kontrmobilumu susiję dalykai, parama Ukrainai. Manau, kad tai yra esminiai dalykai. Kai man kas nors sako apie klimato krizę, tai yra svarbus dalykas, bet tai nėra gynybos išlaidos. (...) Arba kai pasižiūri sveikatos apsaugos biudžetą, tai ten yra numatyta labai daug visokių priemonių, bet nėra sveikatos apsaugos biudžete numatyta kompensacija už tai, kad žmogus perka daržoves. Nors tikrai daržovės yra labai svarbu sveikai mitybai ir tai turi tiesioginę įtaką kai kurių lėtinių ligų kontrolei. Bet nemoka sveikatos apsaugos ministerija už daržoves. Tai lygiai taip pat ir šiuo atveju – socialinės ar aplinkosaugos priemonės nėra gynybos išlaidos.

– Dar liekant šiek tiek prie procentų: Valstybės gynimo taryba skirti 5-6 proc. BVP gynybai įsipareigojo 2026–2030 metais. Planuojamas NATO sutarimas – ir po šio termino skirti 5 procentus. Ar VGT sutarimas, jūsų vertinimu, nėra jau pasenęs. Gal reikia naujo, kur nebūtų galutinės datos – 2030 metų?

– Būtų įdomu, jei mes priimtumėme sprendimą 50-čiai metų. Mes priėmėm sprendimą žiūrėdami, ką turi Lietuva šiuo metu būtinai įsigyti, kad suformuotume nacionalinę diviziją, priimtume Vokietijos brigadą, kad efektyviai regioniniuose gynybos planuose atliktume savo vaidmenį, ir mes penkerių metų laikotarpiui esam tą projekciją susidėlioję. (...)

Mes, kaip valstybė, privalome pagal savo labai detalų įsigijimų sąrašą per artimiausius penkerius metus skirti tokią sumą, kuri pagal dabartinį mūsų BVP augimo greitį pasidalina į maždaug 5–6 proc. BVP kasmet iki 2030 metų. Kaip bus po to, matyt, koreguosim arba vertinsim iš naujo pagal tai, kaip bus vykdomi dabartiniai mūsų įsigijimai, pagal tai, koks bus mūsų pasirengimas ir pagal tai, kaip kis geopolitinė situacija. (...)

Bet apie tai pradėti kalbėti mes galėsime tik po Hagos viršūnių susitikimo, kai bus aišku, dėl kokio įsipareigojimo šalys sutarė. Šiuo metu daryti ilgalaikes prognozes nėra labai perspektyvus užsiėmimas, nes situacija kinta labai greitai.

– Jūs sakot, kad Lietuva pasisako už 5 proc. BVP tai kietajai gynybai ir po 2030 metų. Kaip jums sekasi įtikinti NATO partnerius, ypač Pietų šalis, kad jos tam pritartų?

– Kolegos supranta, kodėl pasienio valstybės taip sako. Nėra mums kritikos arba kokių nors nesutarimų, ypatingai kai kalbame apie valstybes, kurios pas mus yra dislokavusios ir planuoja dislokuoti pajėgas. Didžiosios valstybės, kurių finansavimo procesai, akivaizdžiai šiek tiek lėčiau einasi, tikrai supranta, kodėl mes taip vertinam situaciją.

Ypatingai su Kanada, matyt, bus tikrai labai sudėtingas procesas. Bet mūsų nekritikuoja.

Antras momentas, dėl jų pačių pozicijos. Pokytis, kurį matome per pastaruosius keturis mėnesius, yra milžiniškas. Todėl anksti prognozuoti koks bus galutinis kitų NATO šalių gynybos išlaidų didinimo greitis. Jau dabar mes turime tokią situaciją, kai Hagos viršūnių susitikimo metu nebus nei vienos NATO valstybės, kuri neturės 2 proc. BVP gynybai. Bent jau tokia nuotaika vyrauja Briuselyje. Žiūrėsime, kaip tai realizuosis. Ir išlaidų kėlimo greitis, kurį dar prieš du mėnesius girdėjome, jis dabar keičiasi.

Manau, kad šie metai yra tikrieji pokyčio metai. 2022 metais įvyko pirmas mentalinis lūžis – didžiąją dalį Europos sukrėtė suvokimas, kad Rusija yra ir bus agresorius ilgą laiką. Šiuo metu vyksta antras mentalinis lūžis, kad už savo saugumą reikia mokėti patiems.

Taip pat daug priklausys nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kai po Hagos viršūnių susitikimo Jungtinės Valstijos įvykdys pajėgumų Europoje peržiūrą. Tai atsakys į tam tikrus klausimus, kokiu greičiu reikės valstybėms investuoti į kietąją gynybos išlaidų dalį.

– Ar jūs turit indikacijų, kad tai palies Lietuvą?

– Šiuo metu tikrai ne. Kadangi nepradėta dar peržiūra, tai visos diskusijos apie tai, kaip tai galėtų atrodyti, yra gandų lygio.

– Prieš mėnesį užsiminėte, kad Lietuva svarsto vidutiniu – ilguoju laikotarpiu įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų. Ar jau galite įvardinti kokios tai sistemos ir kada jos galėtų pasiekti Lietuvą?

– Kadangi šiuo metu vyksta labai rimti technologiniai pokyčiai, taip pat ir ne JAV gaminamų sistemų, tai negaliu tikrai komentuoti daugiau apie tai, kokio tipo sistemas įsigysime. Faktas yra, kad tokį poreikį mes esame įvertinę, jis tikrai turės būti realizuotas, bet dalis informacijos negali būti paviešinta tiek dėl tam tikrų informacijos slaptumo ribojimų, tiek dėl to, kad tam tikri inovacijų procesai šiuo metu vyksta ir dar nėra priimti sprendimai.

– O galbūt ir apie naikintuvus tokiu atveju svarstoma?

– Vienas iš labai pozityvių dalykų, kai kalbam apie Šiaurės šalių bloko išaugimą NATO, yra tai, kad mūsų Šiaurės kaimynai oro pajėgų prasme labai neblogai atrodo ir iš tikrųjų daug bei sparčiai į tai investuoja. Ir tam tikri dabar labai intensyviai vykstantys procesai – noriu tik pabrėžti, kad ne prieštaraujantys, nesusikertantys su NATO planais, bet papildantys mūsų saugumo garantijas – tikrai bus susiję ir su mūsų artimų sąjungininkų pajėgumų plėtra.

– Jūs sakot, kad tam tikri procesai, susiję su Šiaurės šalimis, turės įtakos ir sąjungininkų pajėgumų plėtrai, ką turite omenyje?

– Turiu omeny, kad iš tikrųjų auga viso Šiaurės Rytų flango pajėgumai – ir mūsų Šiaurės kaimynų vykdomi įsigijimai atliepia NATO pajėgumų tikslus bei tiesiogiai prisidės prie efektyvaus regioninių gynybos planų įgyvendinimu. Tai reiškia, kad mes turėsim geresnę galimybę greičiau uždengti NATO pajėgumų tikslus tose srityse, kurios yra mums ypatingai svarbios.

– Tęsiant oro gynybos temą, prieš dvejus metus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse buvo sutarta dėl rotacinės oro gynybos modelio. Užtenka vienos rankos pirštų, kad galėtume suskaičiuoti, kiek per tą laiką buvo Lietuvoje dislokuota pajėgumų. Akivaizdu, kad Europoje paprasčiausiai trūksta tą galinčios užtikrinti ginkluotės pajėgumų, tad gal tiesiog laikas pasakyti, kad Lietuvoje bent kol kas toks modelis nebus įgyvendinamas?

– Rotacinis oro gynybos modelis yra tiek strateginės komunikacijos priemonė, nes jis parodo, kad valstybės yra pasiruošusios dalintis tam tikrais pajėgumais, tiek naudinga kariniu požiūriu kaip pajėgų bendro veikimo stiprinimas. Sąjungininkų atsiunčiamos — ir planuojamos atsiųsti — oro gynybos sistemos dalyvauja pratybose, taip didinant mūsų pajėgų sąveikumą. Tai yra visuomet labai gerai, nes mes turėsime veikti kaip vieninga komanda.

Todėl šis modelis tikrai turi prasmę. Aš kalbuosi su kolegomis gynybos ministrais apie rotacinio oro gynybos modelio plėtrą. (...) Manau, per ateinančius dvejus metus mes turėsime dar ne vieną naują atvejį Lietuvoje.

Su Prancūzijos gynybos ministru turėjau labai gerą susitikimą Briuselyje, aptarėme jų prisidėjimą prie rotacinio oro gynybos modelio tiek sausumos, tiek jūriniais pajėgumais. Tikimės juos turėti Lietuvoje bent porą kartų per artimiausius dvejus metus.

– Bet juk pirminė idėja buvo turėti nepertraukiamą, nuolatinę rotacinę oro gynybą. Jūs dabar kalbat apie tai, kaip labiau apie tam tikras pratybas karts nuo karto.

– Taip, šiuo metu iš tikrųjų tai veikia būtent labiau tokiu principu.

– Dėl avansinių mokėjimų – jūs esate sakius, kad juos atlikus dar šiemet, „Leopardai“ Lietuvą pasiektų keleriais metais anksčiau. Praėjo beveik pusmetis, tačiau tie avansiniai mokėjimai neatlikti, kodėl?

– Intensyvus darbas su Finansų ministerija derinant mokėjimų grafiką vyksta, ir suderinta pavedimų data už „Leopardus“ šią vasarą atitinka tai, ką mes buvome sutarę su vokiečiais. Jiems labai svarbu, kad mes šiais metais atliktume avansinius mokėjimus, kad galėtumėm anksčiau gauti tankus.

Dar vasarą pavedimas bus atliktas ir „Leopardai“ turi atvykti kone ketveriais metais anksčiau. Pagal pradinį planą, mes juos turėjom gauti po 2031 metų, dabar tikimės, kad 2028 metais galėtų pradėti ateiti pirmieji tankai. Pagrindinis tankų skaičius 2029 metais galėtų būti, o likutis – 2030 metais.

Taip pat labai svarbus bus gamybos, surinkimo procesas ir iš mūsų pusės. Artimiausiomis savaitėmis atvyksta tankų gamintojai derinti detalių dėl tankų surinkimo Lietuvoje. Tai yra labai pozityvus dalykas, nes tai reiškia, kad nemaža dalis tos vertės bus kuriama ir Lietuvoje.

– O kas Lietuvoje tuo užsiims?

– Kaip tik detales aptarsime, kurios konkrečiai įmonės įgyvendins tankų surinkimą. Yra tam tikri pradiniai variantai, taip pat ir bendros Vokietijos Lietuvos įmonės, kurios galėtų nemažą dalį atlikti darbų. Bet atvykus gamintojui derėsimės, kaip galima būtų surinkimą įgyvendinti tokiu būdu, kuris tiek padėtų užtikrinti tankų gavimą laiku, tiek kaip įmanoma didesnę vertės dalį galėtų palikti Lietuvoje.

– Ar teisingai suprantu: avansinis mokėjimas už „Leopardus“ bus atliktas iš skolintų lėšų?

– Taip.

– Jūsų Vyriausybė skolos limitą padidino 800 mln. eurų. Ar šita visa suma yra suplanuota išleisti?

– Ne visi pinigai jau yra pervesti, bet jie jau galima sakyti yra išleisti, nes eina ketvirtis po ketvirčio pagal suderintą su Finansų ministerija grafiką esamų sutarčių įgyvendinimui, avansinių mokėjimų ankstinimui.

– Ar tai reiškia, kad Lietuvos gynybos biudžetas perlipo 4 proc. BVP šiais metais?

– Taip, iš tiesų net ir atsižvelgus į didesnį BVP augimo greitį vis tiek mes perlipsim 4 procentus.

Dar sausį buvo skaičiuota, kad papildomai pridėjus 800 mln. eurų pasiskolintų lėšų gynybai, ta suma pasieks 4 proc. BVP, tačiau Lietuvos BVP augo greičiau negu kad buvo tikėtasi, tai tas rodiklis buvo pakritęs iki 3,92 proc. berods, bet dabar dar papildomai pridėjus lėšų, mes vis tiek perlipsim 4 procentus. Preliminariai turbūt 4,04 proc. BVP turėtų būti šiais metais.

– Iš kokių lėšų tie papildomi pinigai atsirado?

– Iš Lietuvos banko pelno mokesčio. Į Gynybos fondą buvo pervesta 116 mln. eurų.

– Ministre, kada planuojate pradėti važinėti po savivaldybes, kurių teritorijoje galėtų būti poligonas?

– Kariuomenė prieš porą mėnesių pateikė teritorijas, kurios būtų patogiausios kariniu požiūriu. Įvykęs yra ilgas ir intensyvus dialogas su savivaldybėmis dėl jų lūkesčių, poreikių ir taip toliau. Šiuo metu Aplinkos ministerija kaip tik ruošia galutinius variantus, kur realistiška būtų turėti poligonus, atsižvelgiant į valstybinės ir privačios žemės santykį bei į įvairius kitus ribojimus. Ir tuomet gavę tuos konkrečius variantus po kelių savaičių jau tikimės turėti galimybę įvertinti vizualiai tas teritorijas, kad galėtumėm kaip įmanoma greičiau turėti galutinį sprendimą dėl poligono vietos.

Ir tuomet, na, pradėti sunkią, sudėtingą procedūrą dėl teisinio reguliavimo. Kiek ilga bus procedūra, tai, matyt, priklausys taip pat ir nuo visų valstybės vadovų palaikymo ir Seimo suvokimo, kiek Lietuvai aktualūs yra poligonai, nes prisiminus tų dviejų mažųjų poligonų epopėją... Visi prisimename, kaip tai ilgai truko, kaip buvo sudėtinga ir kaip buvo apkandžioti tie poligonai, iš esmės visiškai neatliepiant, netgi prieštaraujant kariuomenės poreikiams.

– Kada tikitės Aplinkos ministerijos verdikto?

– Per artimiausias kelias savaites – birželio 20 dieną.

– Ministre, iš esmės nuo kadencijos pradžios jūsų darbas apžvalgininkų yra vertinamas palankiai. Vis tik vizitas į Izraelį ir komentarai po susitikimų su šalies politikais buvo sutikti nevienareikšmiškai. Tad gal jūs galit patikslinti, ką turėjote omenyje, pavyzdžiui, sakydama, kad Izraelį ir Lietuvą vienija bendra karinė dvasia, kai Izraelio premjerui, kaip beje ir Vladimirui Putinui, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože?

– Aš noriu labai aiškiai akcentuoti du dalykus. Tai pirmas dalykas, Izraelio visuomenė labai aiškiai supranta kokią grėsmę išlikimo prasme patiria jų valstybė. Izraelio kaimynų požiūris nėra teigiamas Izraeliui. Ir kai kurios Izraelio kaimynės buvo oficialiai iškėlusios tikslą sunaikinti Izraelio valstybę. Mes gyvename šalia Rusijos, kuri nuolat turi tikslą sunaikinti Lietuvos valstybę, sunaikinti Baltijos šalių nepriklausomybę. Tad grėsmės požiūriu tikrai, manau, kad esame labai panašioje situacijoje, kai turime agresyvius kaimynus, turinčius labai priešiškų tikslų mūsų išlikimui.

Antras dalykas, mums yra svarbi Izraelio ginkluotųjų pajėgų plėtros patirtis. Izraelis yra iš esmės rezervistų kariuomenė. (...) Šiuo metu Lietuva taip pat turi didžiulį poreikį plėsti mūsų ginkluotąsias pajėgas, mūsų kariuomenę ir ieškome būdų kaip įmanoma greičiau ir turint ribotus infrastruktūros ir personalo resursus padidinti karių skaičių. Tai dėl to pamokos, kurias iš Suomijos ir iš Izraelio parsivežame, kaip efektyviau išnaudoti rezervą, yra labai svarbios.

– Jūs paralelę vedat tarp Lietuvos ir Izraelio, bet skirtumas yra tas, kad Izraelio premjerui yra išduotas arešto orderis.

– Kai kalbam apie TBT išduotą arešto orderį, na, vis dėlto Izraelio premjero ir Putino vertinimas, mano akimis žiūrint, negali būti sulygintas. Negalima neatsižvelgti į tai, kad Putinas vadovauja agresyviai imperijai, kuri užpuolė ir siekia sunaikinti kitą nepriklausomą valstybę.

– Lietuva pati yra padavusi Baltarusiją į Hagos teismą. Ar nėra veidmainiška viena ranka šiame teims siekti teisingumo savo šaliai, tačiau kitu atveju megzti politinius kontaktus su Vyriausybe, kurios premjeras įtariamas karo nusikaltimais?

– Manau, kad svarbu nepamesti iš akių pagrindinės priežasties. Izraelio valstybė ginasi. Turbūt tikrai yra labai daug skirtingų nuomonių ir vertinimo pačiame Izraelyje ir tarptautinėje bendruomenėje dėl taikomų metodų. Tačiau Izraelis buvo užpultas ir ginasi. Kai kalbam apie Baltarusiją ir kai kalbam apie Rusiją, jos puola savo kaimynus. Baltarusija ėmėsi hibridinio karo veiksmų prieš Lietuvą, Lenkiją, Latviją, instrumentalizavo migraciją su Rusijos pagalba, o Rusija šiuo metu naikina didžiausią Europos valstybę Ukrainą. Ir grasina kitoms kaimyninėms valstybėms. Tai čia yra esminis skirtumas.

– Jungtinė Karalystė sustabdė derybas dėl prekybos susitarimų su Izraeliu, Europos Sąjunga taip pat sako, kad peržiūrės prekybinius ryšius. Ar šie veiksmai neskatina ir jūsų permąstyti bendradarbiavimo su Izraeliu?

– Mano darbas, kaip gynybos ministrės, yra labiau, matyt, ginklai negu kad užsienio politika. Ir šioje situacijoje aš matau Izraelį kaip vieną iš Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimui svarbių šaltinių. Izraelio visuomenė, su kuria mes iš tikrųjų turime nemažai bendro, gali mums padėti civilinės gynybos klausimais. Izraelio rezervo apmokymai ir tam tikri aprūpinimo klausimai, kuriuos Izraelis sprendžia iš tiesų labai efektyviai, gali būti mums labai naudingi, stiprinant mūsų pačių rezervą. Ir šiuo metu mes turime labai mažai laiko, labai sudėtingas geopolitines aplinkybes ir kol man nepasako kitaip mūsų valstybės prezidentas ar premjeras, aš ruošiuosi imti visą Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms naudingą patirtį iš tų demokratinių valstybių, kurios turi tos patirties.

– Nors ir sakot esat linkusi labiau apie ginklus kalbėti, bet dar likim prie sutarčių. Prancūzija ir Lenkija pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį, kurioje kalbama ir apie gynybą. Ar matote Lietuvai poreikį sudaryti tokią sutartį? Kad ir su ta pačia Lenkija?

– Viskas, kas papildo dabar esančius daugiašalius formatus, sustiprina mūsų gynybinius pajėgumus, užtikrina sklandesnį bendradarbiavimą nuo žvalgybos tarybų iki bendrų mokymų, iki bendrų įsigijimų, tai aš esu tik už ir mes pakankamai nemažai tų formatų turime.

Dvišalio bendradarbiavimo kontekste ir sakyčiau regioninio daugiašalio bendradarbiavimo kontekste, matyt, bendraujam glaudžiau negu bet kada. Tačiau aš netgi neapsiribočiau regionu.

Vyksta labai intensyvus darbas su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis. Pavyzdžiui, su Japonija, Filipinais, Pietų Korėja, Singapūru. Taip pat plečiame galimybes su Naująja Zelandija ir Australija. Nes Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės labai aiškiai supranta kokią žalą jau dabar sukelia Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas ir kokią dar papildomą grėsmę tai sukuria.

Tad mūsų vystomas dvišalis bendradarbiavimas labai svarbus, pavyzdžiui, su Japonija kalbamės apie apsikeitimą įslaptinta informacija, kitus formatus, kurie yra ypatingai svarbūs. Mūsų Prezidentas šiuo metu vykstančio vizito metu, neabejoju, turės tikrai irgi labai gerų rezultatų, nes tas bendradarbiavimo gynybos srityje poreikis yra abipusiai labai stiprus. (...)

Du pagrindiniai agresoriai kibernetinėje erdvėje tiek Japonijos, tiek Lietuvos atveju yra Rusija ir Kinija. Numeris trys japonams yra Šiaurės Korėja, numeris trys mums – Baltarusija. Bet du iš trijų yra tie patys. Tai aš manau, labai daug pasako, kodėl svarbus mūsų dvišalis bendradarbiavimas.

Su Filipinais kalbamės apie šešėlinio laivyno keliamas grėsmes ir jau daromą žalą. Daug situacijų, kurias aptarėme, yra absoliučiai identiškos. Tariamės apie tai, kokių mes bendrų veiksmų galime imtis, nes matome kaip taikomi tie patys metodai, agresorių tarpusavyje koordinuojami veiksmai ir keliama tokia pati grėsmė. (...) Gynybos pramonė dar viena aktuali sritis. Shangri La dialogo metu turėjau susitikimų Singapūre su gynybos pramonės įmonėmis. Mūsų vertinimu, iš tikrųjų labai kokybiškos ir mums aktualios technologijos galėtų ateiti į Lietuvą.

– O tos diskusijos ir potencialus bendradarbiavimas išvirs į kažkokius susitarimus, įsipareigojimus?

– Taip, planuoju vizito į Filipinus metu pasirašyti susitarimą su Filipinų gynybos ministru, tarpusavio supratimo memorandumą.

– Ir baigiant interviu norėčiau paklausti apie pokyčius. Kiekvienas ministras ateina su savo matymu, savo vizija. Ar yra politinių sprendimų dėl kariuomenės vystymo, kuriuos pakeitėte ar atšaukėte atėjusi į šias pareigas?

– Kariuomenė tapo tikru prioritetu. Nes visi suprantame, kad 3 proc. BVP gynybai nerodo, kad tavo kariuomenė yra tavo prioritetas. Vietoj 15 metų nacionalinės divizijos formavimui mes sutrumpinome terminą iki penkerių metų. Čia buvo vienas iš mano svarbiausių tikslų, kad mes turėtume nacionalinę diviziją iki 2030 metų, o ne iki 2040 metų. Dar vienas dalykas, kai mes kalbam apie savo kariuomenės palaikymą, tai yra infrastruktūra. Mes turim iš tikrųjų turbūt sprogimą infrastruktūros statybose. Tai yra šimtai infrastruktūrinių objektų — atplėšti vokai Vokietijos brigados antro etapo statybose, paskelbtas pirkimas didžiausio Lietuvos kariuomenei skirto karinio miestelio statyboms.

Svarbu pasakyti, kad krašto apsaugos sistema dirbo gerai ir toliau ji gerai dirba. Bet politinis dėmesys sistemai turi būti išreiškiamas ne žodžiais, o pirmiausia – per finansavimą. Ir dar niekada neturėjo tokio finansavimo mūsų kariuomenė: galimybės planuoti ne nuo ko nupjauti, o kaip efektyviausiai pasirengti gynybai per trumpiausią laiką. Tai mes krašto apsaugos sistemai stengiamės duoti resursą.

Infrastruktūra, ginkluotė, žmonės. Seime eina socialinis paketas, į Vyriausybę atnešėme gynybos pramonės paketą, Siekiame stiprinti žvalgybą finansiškai ir duodami veikimo įrankius, tad atnešėme žvalgybos stiprinimo paketą. Ir šie trys įrankiai, šie trys įstatymų rinkiniai, man atrodo, labai aiškiai siunčia žinutę. Mes norim, kad mūsų kariuomenė būtų stipri, aprūpinta ir įgalinta veikti. O žvalgyba yra sudėtinė ir kritiškai svarbi mūsų gynybos dalis. Ir žvalgyba turi turėti įrankių, ir žvalgyba turi turėti tinkamą palaikymą ir tinkamas kompensacijas už labai sudėtingus ir svarbius darbus, kuriuos daro.

Tai čia turbūt tas posakis tinka: ne žodžiais, o darbais. Jeigu tu neduodi savo kariuomenei pinigų, jeigu tu neužtikrini jiems galimybių, kurios yra būtinos, kad jie galėtų veikti, jeigu tu jiems neduodi galios įrankių, tai tada, na, visa kita yra tiktai deklaracijos.

– Ačiū jums.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt