Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
D. Šakalienė susitiko su savivaldybių merais. A. Pliadžio (KAM) nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijos atstovai savivaldybių merams pristatė artimiausius darbus ir planuojamus pokyčius krašto apsaugos sistemoje: karinės infrastruktūros plėtrą, mobilumo stiprinimą, karinių poligonų ir mokymų teritorijų plėtros projektus.
Didelis dėmesys skirtas savivaldybių vaidmeniui užtikrinant valstybės saugumą ir visuotinę gynybą. Karo padėties metu savivaldybės bendradarbiauja su valstybės institucijomis, kariuomene bei vidaus tarnybomis, padeda užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą be prireikus organizuoja evakuaciją. Savivaldybės taip pat atsakingos už informacijos sklaidą gyventojams apie grėsmes, veiksmus ekstremalios situacijos metu ir pagalbos galimybes.
„Visuotinė gynyba prasideda vietos lygmenyje, todėl šiandien savivaldybių merams pristatėme Lietuvos saugumo situaciją ir Krašto apsaugos ministerijos prioritetus. Gynybos pajėgumų stiprinimas vystant pramonę, infrastruktūrą ir priimant sąjungininkų pajėgas neabejotinai sukuria galimybes ekonominiam augimui regionuose. Bendros visų institucijų, savivaldybių ir organizacijų pastangos stiprinti Lietuvos saugumą didina ir Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį“, – pabrėžė ministrė D. Šakalienė.
Savivaldybės padeda koordinuoti civilinės saugos priemones – nuo laikino apgyvendinimo iki maisto tiekimo ar medicininės pagalbos organizavimo. Jos turi parengti veiksmų planus karo padėties atvejui, bendradarbiauti su bendruomenėmis, stiprinti gyventojų pasirengimą ir atsparumą krizinėms situacijoms. Visuotinės gynybos kontekste tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė tampa ne tik administraciniu, bet ir gynybiniu vienetu, aktyviai prisidedančiu prie valstybės saugumo.
Svarbų vaidmenį karo padėties metu atlieka ir karo komendantūros. Joms vadovaujantys karo komendantai perima dalį savivaldybių funkcijų, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu, gyventojų saugumo užtikrinimu ir gyvybiškai svarbių išteklių paskirstymu. Savivaldybės privalo bendradarbiauti su karo komendantūromis, teikti joms reikiamą informaciją ir pagalbą, kad šios galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Toks modelis leidžia greitai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes bei užtikrinti sklandų valdymą ypatingomis aplinkybėmis.
Visuotinė gynyba – ne tik kariuomenės atsakomybė, bet visos visuomenės įsipareigojimas, kuriame savivaldybių vaidmuo neatsiejamas nuo nacionalinių gynybos planų. Sustiprintas savivaldybių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, savalaikė informacija ir aktyvus piliečių įsitraukimas kuria tvirtesnę, saugesnę ir atsparesnę Lietuvą.