Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Borisas Pistorius / Scanpix
BNSŠaltinis: BNS
Šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ B. Pistorius taip pat sakė, kad Vokietija turėtų siekti gynybai skirti maždaug 3 proc. BVP.
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad NATO šalys narės gynybai skirtų 5 proc. savo BVP. Tokį reikalavimą jau atmetė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Paklaustas apie Vokietijos išlaidas gynybai, B. Pistorius nurodė, kad „turėtume kalbėti apie 3, o ne 2 proc.“ BVP.
Vokietija šiuo metu gynybai skiria apie 2 proc. savo BVP.
Paklaustas apie galimą vokiečių karių dislokavimą padėti saugoti buferinės zonos tarp Rusijos ir Ukrainos, jei dėl tokios zonos būtų sutarta, B. Pistorius atsakė: „Mes esame didžiausia NATO partnerė Europoje. Akivaizdu, kad turėsime tam tikrą vaidmenį.“
Pasak ministro, šis klausimas bus aptartas atėjus tinkamam laikui.
D. Trumpas, kuris į Baltuosius rūmus sugrįš pirmadienį, per rinkimų kampaniją sakė, kad karą Ukrainoje galės išspręsti per 24 valandas. Vėliau jo aplinkos žmonės užsiminė, kad reikės daugiau laiko.
Vis dėlto diskusijos galėtų prasidėti jau netrukus, pavyzdžiui, per D. Trumpo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos pozicijos šiuo metu nėra pakankamai stiprios, kad ji galėtų pradėti kokias nors taikos derybas su Rusija, pirmadienį sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė).