Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Sekmadienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje protesto akciją „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Banevernet principams Lietuvoje“ besirenkant vaiko teisių apsaugos tvarka nepatenkinantiems piliečiams, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išplatino atvirą laišką.
Pasak ministro, Lietuvos šeimų susirūpinimas savo vaikų gerove yra suprantamas ir pateisinamas: normalu jausti nerimą ar supykti, jei valstybės pareigūnai klysta arba elgiasi nepakankamai jautriai. Šeimos gyvenimas yra jautrus mikropasaulis, nuo kurio priklauso mūsų visų laimė, todėl bet koks kišimasis natūraliai atrodo nepriimtinas. Bet, pasak ministro L. Kukuraičio, „baimė, nerimas, pyktis yra patys blogiausi patarėjai diskusijoje apie vaikų gerovę“. Todėl ministras teigia laiške norįs aiškiau atskleisti savo požiūrį, išdėstyti esmines mintis apie vaiko teisių apsaugą - kas joje gerai, kas blogai ir kas turi būti keičiama.
L. Kukuraitis iškart pabrėžia nepritariąs kai kurių savo kolegų bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką. „Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad tokie veiksmai būtų leidžiami prieš mūsų vaikus viešoje erdvėje - mokykloje, viešajame transporte ar kitur. Mano požiūriu, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas. Nerimas kyla dėl abejonės, ar valstybė naudoja proporcingas priemones aiškindamasi įtarimą apie smurtą arba nustačiusi, kad prieš vaiką tikrai panaudotas smurtas“, - sako ministras atvirame laiške. Anot jo, ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtiniai veiksmai nebesikartotų.
Ministro nuomone, bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą, įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Visi sutariame, kad įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą buvo padaryta klaidų, pripažįsta ministras, ir teigia suprantąs, kad atsakomybė tenka jam. Jis sako prisiimąs tą atsakomybę, girdįs visą kritiką ir jau siūląs racionalius sprendimus.
„Svarbiausia klaidas suvokti ir taisyti. Gerai yra tai, kad po reformos turime vieną, o ne 60 skirtingų vaikų teisių apsaugos sistemų, kad visuomenė vis labiau gilinasi į vaikų teisių apsaugos klausimus ir kad jau šiuo metu vyksta intensyvus ministerijos ir šeimų, tėvų bei vaikų gerove besirūpinančių organizacijų darbas dėl būtinų pokyčių. Tai užtikrins, kad visų bendros pastangos mus priartintų prie geresnės šeimų ir vaikų situacijos Lietuvoje. Visais pakeitimais turime siekti, kad prioritetas būtų suteikiamas pagalbai šeimai, o ne baudimui“, - sako L. Kukuraitis atvirame laiške.
Ministras ragina visus neteisinti smurto prieš vaiką ir neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį. „Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti“, - pabrėžia jis. Anot jo, jeigu vieną kartą susitarėme, kad turime keisti savo smurto kultūrą, tai ir turime laikytis šio susitarimo, nes iš to išloš ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, kaip visuomenė.
L. Kukuraitis sako, kad vienas svarbiausių dalykų, kurie išskiria moderniąsias demokratines valstybes iš kitų, yra galiojantis teisės viršenybės principas. Bet kuris valstybės pilietis turi teisę ginčyti tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek policijos ar prokurorų sprendimus. Tai, pasak ministro, yra civilizuotas kelias spręsti konfliktus.
Ministras taip pat ragina nedemonizuoti tarnybų. O tai pastaruoju metu visais įmanomais būdais prieš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei vaiko teisių apsaugos specialistus daroma tiek viešojoje erdvėje, tiek socialiniuose tinkluose.
„Suprasdamas, kad Kauno situacija sukėlė teisėtą visuomenės nepasitikėjimą, noriu labai aiškiai pabrėžti - dauguma vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų, padedančių šeimoms, dirba neįtikėtinai sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis ir vis tiek užtikrina maksimalią pagarbą vaikui ir šeimai bei suteikia kvalifikuotą pagalbą. Daugeliu atveju, kai mes visi jau nuleistume rankas, jie išlaiko pasitikėjimą šeima ir kantriai jai padeda.
Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime, ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones. Kviečiu susitelkti, nes destrukcija ir aklas pyktis nepadės mūsų vaikams“, - laišką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
ELTA