Ministras Kęstutis Mažeika: reikia žiūrėti globaliai

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

110933

Likus kelioms savaitėms iki kalėdų susitikti su Kaišiadorių rajono vadovais, su ūkininkais atvyko aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jo atvykimas su susijęs su Bendruoju planu, su ūkininkų protesto akcijomis.

Foto galerija:

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, K. Mažeika pabrėžė, kad reikia žiūrėti į priekį, ruoštis ateinančiam 2021 – 2027 metų laikotarpiui. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos parlamentaras, Bronis Ropė pasiekė, kad EP būtų išgirstas Lietuvos ūkininkų protestas, buvo atkreiptas dėmesys, kad ūkininkaujantys lietuviai siekia, jog būtų suvienodintos išmokos.

„Aš siūlau į viską žiūrėti globaliai. Praėjusi sausra padarė nuostolių, žinau, kiek reikia įdėti triūso, kad išauginti gerą derlių. Pats šiek tiek ūkininkauju, jus suprantu“, - sakė ministras. Didelius iššūkius turi įveikti ir gyvulių augintojai, gyvulių Lietuvoje mažėja. Pasak ministro, viskas yra surišta. Štai, jis sakė išgirdęs iš gamtininkų, jog nyksta paukštis žalvarnis.

O jis maitinosi karkvabaliais, kurie minta galvijų mėšlu. Mažėja gyvulių, mažiau mėšlo, nėra karkvabalių – nyksta minėtas paukštis. Po ministro kalbėjęs Ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna sakė, kad šiandien atėjusiems į susitikimą aktualu rajono Bendrasis planas. „Ūkininkai nori žinoti, kodėl plane nubrėžtas toks didelis arealas, ar vyks oro uosto statyba, kada vyks pokyčiai, kurie juos tiesiogiai palies“, - klausė S. Stirna.

Į šį klausimą atsakė Aplinkos ministerijos Strateginio planavimo skyriaus darbuotoja Asta Rokickienė. „Taip, yra tokia strategija – kalbama apie naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno. Tačiau tai tik vizija. Manome, kad naujam oro uostui pakaktų 1000 ha. (Vilniaus šiandien užima 500, o Kauno – 400 ha plotą - autorės pastaba). Jei valstybės mastu bus nutarta statyti oro uostą, tai bus dar parengtas specialusis planas.

Tada jau bus konkreti vieta, kompensacijų mechanizmas numatytas. Visa tai bus po kokių 5- 10 metų“, - teigė specialistė. Verslininkė R. Gliaudelienė domėjosi, ar tokiems sprendimams yra svarbi visuomenės nuomonė, ar į ją atsižvelgiama? Čia savo pastebėjimus išsakė vicemeras Darius Vilimas. Jis dalyvavo respublikiniame pasitarime ir pabrėžė, kad sprendimai bus nuleidžiami iš viršaus.

„Oro uosto vieta bus derinama prie geležinkelio vėžės, prie greitkelio. O kai kurie greitieji ir krovininiai traukiniai Kaišiadoris aplenks, taip bus išvengta triukšmo lygio padidėjimo mieste,- sakė D. Vilimas. Žaslių seniūnijoje ūkininkaujantis P. Morkūnas domėjosi, ar bus viešinami nauji Bendrojo plano sprendiniai bei pakeitimai. Jam net keli atsakingi asmenys pabrėžė, kad viešinimas privalomas, tai tikrai bus padaryta.

Bendrojo plano rengėjų vardu kalbėjusi specialistė sakė, kad dabar nagrinėjama peticija, peržiūrimi skundai bei pageidavimai. Visa tai užtruks. Savivaldybės meras V. Tomkus pabrėžė, kad teritoriją oro uostui iš esmės parinks savivaldybė. „Naujas Bendrasis planas galios dešimt metų. Mes norime sudaryti sąlygas ateiti investicijoms, norime nesudaryti kliūčių, jei bus pasirinktas Kaišiadorių rajonas“, - sakė V. Tomkus.

Kartu meras pabrėžė, kad visuomet gins gyventojų interesus ir teises. „Siūlysime pakeitimą, mažinsime arealo teritoriją“, - sakė meras. Jis pabrėžė, kad toje vietoje, kur yra arealas, nebus jokios pramonės ar gamyklų.

Seimo narė L. Matkevičienė atkreipė ūkininkų dėmesį, kad šalis neturi keliolikos milijardų naujo oro uosto statybai, lauktų ilgas procesas. Jos nuomone, jei būtų pasirinktas Kaišiadorių rajonas, jis taptų regiono centru. Seimo narė patikino, kad be visuomenės noro ir pritarimo niekas nevyks, bus derinimai ir pasirinktas geriausias sprendimas. Tiek ministras K. Mažeika, tiek NVO atstovė ramino, kad dar niekas nenuspręsta., kad nereikia užbėgti įvykiams už akių.

Ministras, kalbėdamas apie žemės kainą, priminė, kad išperkant žemes, per kurias buvo tiesiama elektros linija į Lenkiją, ūkininkai gavo už hektarą 30 tūkst. eurų ir ne vienas norėjo būti tų savininkų vietoje. Susitikime ministrui buvo pateikta daug kitokių klausimų. Buvo kalbėta apie Vilūnuose esančias kineskopų duženas, apie naują poilsio zoną su vandens telkiniu vietoj durpyno.

Ūkininkai domėjosi melioracijos įrengimų priežiūra, vilkų ir bebrų medžiokle.Šie gyvūnai jau braunasi į gyvenvietes, pjauna ne tik avis ar kitus gyvulius, bet ir šunis prie namų. S. Stirna išvardijo skaičiais, pabrėžė, kad vilkų padaryta žala didėja. Ministras siūlė bebrus gaudyti spąstais, o vilkų medžioklę reguliuoja licencijomis. Kalbėdamas apie klimato kaitą, apie taršą, ministras pabrėžė, kad ūkininkai irgi prisideda prie Baltijos užterštumo. „Juk trąšos po lietaus subėga į griovius, upelius ir upes, patenka į jūrą. Mūsų jūra yra labiausiai užteršta pasaulyje“, - sakė ministras.

Buvo klausimų ir apie augsiantį sąvartyno vartų mokestį. Ministras sakė, kad lietuviai mažai rūšiuoja, sąvartynuose leista kaupti surūšiuotas atliekas. Buvo prisiminti ir lauko tualetai, nuotekų valyklų klausimas. Pasak K. Mažeikos, reiktų imti pavyzdį iš Lenkijos ir kaimuose statyti individulias Nuotekų valyklas. Baigiantis susitikimui administracijos direktorius M. Nasevičius sakė, kad naujas susitikimas, skirtas Bendrojo plano viešinimui, bus kitų metų vasarį ir pakvietė ūkininkus būti aktyviais, domėtis savivaldybės naujienomis.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt