Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pasas, Šengeno erdvė (asociatyvi nuotr.) / Freepik
BNS.LTŠaltinis: BNS.LT
Taip jis kalbėjo penktadienį Liuksemburge dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų tarybos posėdyje.
„Tarybos posėdyje diskutuojant apie padėtį Šengeno erdvėje, pabrėžtas augantis Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius. Anot vidaus reikalų ministro, augantis Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius yra rimta saugumo grėsmė“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Pasak ministro, Lietuva nebepripažįsta nebiometrinių Rusijos pasų tinkamais kelionės dokumentais atvykti į Lietuvos teritoriją.
„Pasai be biometrinių duomenų neturi šiuolaikinių saugos priemonių ir yra lengviau klastojami, todėl kyla didesnė neteisėto jų naudojimo rizika. Kviečiame ir kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti šį ribojimą, taip pat raginame vadovautis Europos Komisijos gairėmis dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams sugriežtinimo“ – teigia vidaus reikalų ministras.
Ministrai taip pat pritarė ukrainiečių pabėgėlių laikinos apsaugos pratęsimui vieniems metams ir tai reiškia, kad nuo Rusijos karo bėgantys ukrainiečiai bloke gali likti iki 2027 metų kovo.
ES yra maždaug 4,3 mln. pabėgėliais užregistruotų ukrainiečių. Daugiausiai jų yra priėmusios Vokietija, Lenkija ir Čekija.
Šiandien vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič dalyvauja Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų tarybos posėdyje. Tarp svarbiausių darbotvarkės klausimų – laikinosios apsaugos pratęsimas nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams, padėtis Šengeno erdvėje ir ES vidaus saugumo stiprinimas.
Anot VRM, posėdyje taip pat buvo išreikštas ministrų palaikymas naujajai ES vidaus saugumo strategijai (ProtectEU), ministrai diskutavo apie grąžinimų politikos stiprinimą.
Šiuo metu ES grąžinimų lygis siekia tik 24 proc., o vienas pagrindinių iššūkių – trečiųjų šalių nebendradarbiavimas. Lietuva pritaria siūlymui plačiau ir ryžtingiau taikyti vizų politikos svertus trečiųjų šalių atžvilgiu, taip pat tikisi reikšmingų ES teisinio reguliavimo pokyčių, svarstant pasiūlymą dėl Grąžinimų reglamento.