Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo tokiais atvejais skirti dukart didesnę – 1078 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI). Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektą siūlo patobulinti patikslinant, kad gavus padidintą išmoką mažesnė – 539 eurų išmoka nebebūtų skiriama. Be to, vietoj sąvokos „neišnešiotas kūdikis“ siūloma vartoti „vaikas, gimęs iki 37 nėštumo savaitės“.
Pataisą siūloma svarstyti su 2024 metų valstybės biudžeto projektu, nes tam reikės numatyti nemažai lėšų.
Tuo metu Finansų ministerijos nuomone, esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms pirmiausia turėtų būti remiamos nepasiturinčios vaikus auginančios šeimos.
„Todėl neturėtų būti nustatoma naujų išmokų vaikams, kurios mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamų pajamų“, – išvadoje nurodo ministerija.
Ministerija teigia pritarianti ir suprantanti, kad gimus neišnešiotam naujagimiui tėvai turi papildomų rūpesčių, patiria nerimą, stresą, tačiau abejoja, ar valstybė jiems turėtų mokėti dukart didesnę išmoką.
„Be to, vaikui, gimusiam iki 37 nėštumo savaitės, reikalinga priežiūra nemokamai teikiama ligoninėje“, – tvirtina Finansų ministerija.
Skaičiuojama, kad didesnę išmoką kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų, tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų.