Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos apsaugos ministerija ragina savivaldybes didinti algas gydytojams ir slaugytojams. Jurbarko rajono ligoninė ir PSPC yra tame sąraše, kuriame gydymo įstaigos algų nekėlė nuo liepos 1 dienos. Nekėlė ir nesiruošia kelti. Kitaip nei Šakių rajono gydymo įstaiga (PASPC), kuri atlyginimus žada didinti nuo spalio 1 dienos.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė praėjusią savaitę kreipėsi į šalies savivaldybes, kurių įsteigtos gydymo įstaigos nepakėlė gydytojams atlyginimų, ragindama jas elgtis atsakingai ir iš PSDF rezervo skirtus pinigus medikų algos didinti naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Be to, SAM atkreipia dėmesį, kad po viešų raginimų didinti gydytojams ir slaugytojams atlyginimus, kai kurios įstaigos tai padarė. Tai rodo, kad viešumas ir vadinamoji „gėdos lenta“ duoda teigiamų rezultatų, informuoja Ministerija.
SAM kreipdamasi į savivaldybes bei ligonių kasas nurodė, kad gydymo įstaigos privalo užtikrinti atlyginimų kėlimą ir tai yra įtvirtinta ne vienu teisės aktu. Pavyzdžiui, birželio mėnesį buvo pasirašyta LNSS šakos sutartis, kuri įpareigojo gydymo įstaigų vadovus gautas papildomas lėšas skirti algoms didinti. Taip pat savivaldybės informuotos, kad bus atliekama nuolatinis monitoringas, kaip gydymo įstaigos didina algas medikams.
Dar prieš kelis mėnesius sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 8 proc. ir absoliuti dauguma gydymo įstaigų į tai atsižvelgė.
Viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, dalis iš jų pakėlė algas tik gydytojams ir slaugytojams, kiti algas tolygiai kėlė visiems medicinos darbuotojams.
„Svarbiausia yra užtikrinti, kad algos apskritai kiltų ir tam skirti pinigai iš tiesų pasiektų darbuotojus, o ne būtų panaudoti kitais tikslais. Tačiau iš tiesų buvo ir tokių gydymo įstaigų, kurios algų medikams nepakėlė. Paaiškinimų, kodėl jos to nepadarė yra įvairių. Kai kurios gydymo įstaigos tai motyvuoja tuo, kad turi skolų, kitos netgi suderino tai su steigėjais, t. y. savivaldybėmis. Tačiau šiuo atveju jokie pasiaiškinimai negali būti pagrindas nekelti algų, nes skirti pinigai turi būti naudojami pagal paskirtį“, – sako G. Šakalytė.
Anot jos, kiekvienos gydymo įstaigos administracijos darbas ir pareiga yra gebėti efektyviai tvarkytis ir racionaliai panaudoti gautas lėšas.
SAM surinkta informacija rodo, kad panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo tarpu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių r., Druskininkų ligoninės.
Jurbarko rajonas – „gėdos lentoje“
Nuo 2017 m. liepos 1 d. gydytojų ir slaugytojų atlyginimai nebuvo didinami nei Jurbarko rajono ligoninėje, nei Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Abi šios įstaigos pavaldžios rajono savivaldybei. Tai patvirtino patys šių gydymo įstaigų vadovai rugsėjo 11 dieną vykusiame Jurbarko rajono viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybos posėdyje. Ligoninės vyr. gydytojas Aivaras Šlekys aiškino, kad didinti darbuotojų algas finansinių galimybių nėra, kadangi tam neužtenka įstaigos lėšų, paslaugų įkainių padidinimas yra nepakankamas. „Padidinus darbo užmokesčio normatyvą ir pakėlus darbuotojų atlyginimus, įstaiga neužtikrintų normalaus tolimesnio funkcionavimo, didėtų skolos ir finansinis nuostolis“, – sakė A. Šlekys minėtame posėdyje, informuoja rajono savivaldybė.
Nuo liepos 1 dienos algos nedidintos ir Jurbarko PSPC, nes buvo viršytas įstaigos darbo užmokesčio normatyvas. Šios įstaigos direktorė Remigija Mencienė informavo, kad nuo šios liepos 1 d. buvo įvykdyta jos vadovaujamos įstaigos reorganizacija prie jos prijungus dvi nuostolingai dirbančias viešąsias įstaigas: Jurbarko rajono psichikos sveikatos centrą ir Veliuonos pirminės sveikatos priežiūros centrą.
„Buvo atleisti kai kurie tų įstaigų darbuotojai, išeitinės išmokos išmokėtos iš VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d., vadovaujantis VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbo užmokesčio nustatymo tvarkos aprašu, buvo padidintas Veliuonos ambulatorijos bendruomenės slaugytojos ir Veliuonos ambulatorijos medicinos punktų bendruomenės slaugytojų darbo užmokestis. Esant finansinėms galimybėms, medicinos darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas vėliau“, – R. Mencienę cituoja rajono savivaldybės administracijos gydytoja Gražina Sutkuvienė.SAM pavaldumui priklauso tik 17 mūsų mūsų šalies gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms (2017 m. I ketv. duomenimis).
Kokios gydytojų ir slaugytojų algos Jurbarko rajono ligoninėje 2017 metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių): vyr. gydytojas – 1931 eurų; vyr. gydytojo pavaduotojai – 1447 eurų; gydytojai – 1264 eurų; slaugytojai ir jiems prilygintos specialybės – 619 eurų. www.jurbarkoligonine.lt inf. Jurbarko PSPC 2017 metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių): vyr. gydytojas, direktorius – 1440 eurų; vyr. gydytojo, direktoriaus pavaduotojai – 1720 eurų; gydytojai – 1487 eurų;s laugytojai ir jiems prilygintos specialybės – apie 705 eurus. www.jurbarkopspc.lt |