Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

126888

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus organizuojami, pateikia paaiškinimus.

Kada vyks brandos egzaminų sesija?

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22 – 25 d. Visas egzaminų grafikas skelbiamas čia.

Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d.

Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.

Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d.

Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.

Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita

Ar reikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą tiems, kurie nespėjo iki karantino?

Taip, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita vyks, ji bus organizuojama nuotoliniu būdu.

Kaip elgtis, jei nenoriu, jog būtų daromi mano kalbėjimo vaizdo ir garso įrašai?

Siūlome dėl įrašo atlikimo tartis su mokyklos vadovu ir nurodyti priežastis. Įrašas yra kaip saugiklis, jei mokiniui kalbant atsirastų techniniai trikdžiai mokytojo, kuris vienintelis vertina, kompiuteryje. Tokiu atveju, jei yra įrašas, mokiniui nereikėtų antrą kartą pristatinėti savo kalbos.

Ką daryti, jei įskaitos metu nutrūksta garsas, vaizdas ar interneto ryšys?

Jei taip nutiktų, mokyklos administracija ir mokytojai tikrai sudarys sąlygas mokiniui dar kartą kalbėti pasiruošta tema. Patartina su trukdžiais susijusius įvykius fiksuoti specialiame akte.

Ką daryti, jei neturiu tinkamos įrangos?

Siūlome informuoti savo mokyklos administraciją ir prašyti pagalbos. Įskaitai laikyti tinka ir telefonas, turintis prieigą prie interneto.

Brandos egzaminai

Kodėl nebuvo galima remtis užsienio šalių patirtimi ir vertinti pagal metinius pažymius?

Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo analizavo ir kitų šalių praktiką, priimamus sprendimus ir vertino galimas pasekmes, jei mūsų šalyje būtų atsisakyta brandos egzaminų ir vidurinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik metinių įvertinimų pagrindu.

Kitos šalys, atsižvelgusios į savo švietimo sistemų specifiką, patirtį ir pasirengimą, įvairiai modeliuoja ir ieško individualių sprendimų dėl mokyklos baigimo. Per balandžio viduryje vykusią neformalią Europos šalių švietimo ministrų videokonferenciją valstybės narės atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių – mokyklos baigiamieji egzaminai.

Daug šalių, pavyzdžiui, Austrija, Čekijos, respublika, Vokietija, Latvija, Lenkija, Slovėnija, Ispanija, yra nusprendę perkelti egzaminus į vėlesnį laiką: gegužės pabaigą, birželį, liepą, rugpjūtį.

Vertinant mūsų šalies mokyklų mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumą, reikia pripažinti, kad skirtingų mokyklų mokytojų dešimtukas yra nevienodos reikšmės, nes patys mokytojai pagal bendrąsias dalykų programas rengia pasiekimų vertinimo kriterijus. Ir dėl šios priežasties, ir dėl skirtingo pasirengimo abiturientų metinių pažymių vidurkio naudojimas stojant į aukštąsias mokyklas į nepalankią padėtį gali pastatyti mokinius iš mokyklų, kurių mokytojai yra labiau reiklūs ir objektyviau vertinantys mokinių pasiekimus. 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti posėdyje buvo pristatyti skaičiavimai, koks statistinis nuokrypis susidaro tarp valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių, palyginus 4 pasirinktas gimnazijas (jų pavadinimų neskelbiant) iš Kupiškio, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus. Kupiškio atveju anglų kalbos ir matematikos įvertinimų nuokrypis buvo daugiau kaip 23, Kauno – anglų kalbos daugiau kaip 3, matematikos – beveik 17; Klaipėdos – anglų kalbos beveik 18, matematikos – daugiau kaip 23; Vilniaus – anglų kalbos daugiau kaip 19, matematikos – daugiau kaip 17. Buvo pastebėta, kad Lietuva žymiai atsilieka nuo Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių vidurkio, nekalbant apie pirmaujančią Suomiją. Toks reikšmingas statistinis nuokrypis reiškia, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Objektyvai mokinių pasiekimus vertinantys mokytojai bei atsakingai, stropiai besimokantys būsimieji abiturientai turi teisėtus lūkesčius, kad valstybiniai brandos egzaminai leis visiems pademonstruoti tikruosius savo mokymosi rezultatus.

Kuo remiantis ir kaip bus užtikrinama sveikatos apsauga egzaminus laikantiems bei vykdytojams?

Priimtas sprendimas organizuoti brandos egzaminų sesiją nuo š. m. birželio 22 d. yra paremtas Lietuvos mokslininkų skelbiamais modeliavimais apie galimą viruso plitimą artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad iki numatytos brandos egzaminų sesijos pradžios pandeminė situacija bus suvaldyta ir karantinas arba atšauktas, arba gerokai sušvelnintos jo sąlygos.

Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, mokyklų administracijomis, savivaldybėmis bus užtikrinta asmens higienai ir sveikatai tinkamą aplinka. Numatoma keisti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše apibrėžtus reikalavimus patalpoms, pvz., reikalavimas tarp stalų išlaikyti 1 metro atstumą būtų pakeistas į reikalavimą stalus statyti kas du metrus, vykdytojai ir kandidatai egzamino metu galėtų naudoti veido kaukes, vienkartines pirštines ir pan. Tai būtų taikoma tuo atveju, jei karantinas nebūtų visiškai pasibaigęs.

Brandos egzaminų organizavimo pagrindinė prielaida yra mokinių ir egzaminus administruojančių mokytojų sveikata ir saugumas. Esame kreipęsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami pateikti konkrečias rekomendacijas, kokios saugumo priemonės yra reikalingos egzaminus vykdant numatytu laiku – birželio – liepos mėnesiais.

Ar neįmanoma keisti brandos egzaminų tvarkaraščio, nes kai kurie egzaminai vyks vienas po kito?

2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudėliotas atsižvelgiant į tai, kad birželio – rugpjūčio mėnesiais turi įvykit keli tarpusavyje susiję procesai – tai egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Siekiant užtikrinti mokinių teisėtus lūkesčius, organizuojama ir pagrindinė, ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos, išlaikoma visų egzaminų ta pati egzaminų struktūra.

Kuriant egzaminų tvarkaraštį buvo atsižvelgta į mokinių pasirinktų egzaminų tendencijas, siekiant užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai. Siekiant paskelbti egzaminų rezultatus iki numatytos dienos, egzaminai, kuriuos pasirinko didžiausias mokinių skaičius ir kurių vertinimas vyksta ilgiausiai - lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) ir istorijos - yra suplanuoti vykdyti pagrindinės sesijos pradžioje.

Kaip vyks technologijų ir menų brandos egzaminai? Kaip reikės atlikti teatro egzamine numatytą praktinę dalį?

Menų, technologijų mokyklinių brandos egzaminų, brandos darbo pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad menų brandos egzamino šokio, muzikos ir teatro sričių darbai yra specifiniai ir juose gali būti pristatomi ir kelių mokinių sukurti darbai, siūlome mokykloms nukelti egzamino pristatymo dalį į gegužės mėn. antrąją pusę, bet ne vėliau kaip iki gegužės 18 d., tikintis, kad karantino sąlygos bus sušvelnintos ir mokiniai galės pristatyti savo egzamino darbus tiesiogiai.

Kodėl visi egzaminai negali vykti nuotoliniu būdu?

Rengiant atnaujintą brandos egzaminų tvarkaraštį buvo svarstytos galimybės brandos egzaminus organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu tokių techninių galimybių nėra. Nuotoliniu būdu bus vykdomi brandos darbo, menų, technologijų mokyklinių brandos egzaminų pristatymai, gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) mokyklinių brandos egzaminų I dalis bei lietuvių kalbos ir literatūros įskaita.

Nuotoliniu būdu vykstantys egzaminai gali būti Lietuvos švietimo sistemos siekiamybė. Tokiam egzaminų vykdymui neužtenka turėti vien techninę įrangą ir spartų interneto ryšį. Labai svarbu užtikrinti ir paties egzamino vykdymo patikimumą. Tie egzaminų centrai, kurie vykdo pasiekimų patikrinimus nuotoliniu būdu, paruošia ne tik užduotis, bet ir griežtas instrukcijas, kaip užtikrinti sąžiningą jas atliekančiojo elgesį - kiekvieno mokinio ar studento elgesį per vaizdo kamerą stebi paskirti vykdytojai, egzamino vykdymas yra įrašomas. Nuotolinis egzamino vykdymas užtikrina fizinę distanciją, bet jam įgyvendinti reikia atlikti technologinius ir administracinius parengiamuosius darbus.

Ar keisis brandos egzaminų vertinimas, atsižvelgiant į sudėtinga pastarųjų mėnesių situaciją ir į tai, jog ne visos temos buvo išeitos tinkamai?

Užduotys yra sudaromos vadovaujantis egzaminų programomis, su kuriomis mokiniai yra supažindinti daugiau kaip prieš pusantrų metų. Taigi ir anksčiau, ir šiais metais, abiturientams yra žinoma egzamino užduoties struktūra, tematika, kokie gebėjimai ir kokiomis proporcijomis yra tikrinami. Brandos egzaminai nėra laikomi iš paskutinių kelių 12 klasės mėnesių kurso, nes tai yra visos vidurinės programos kursas.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais, egzamino išlaikymo riba ir taškų ir balų atitiktis yra nustatoma Vertinimo komitete, vadovaujantis ekspertine nuomone ir statistine informacija – tokia tvarka lieka galioti ir šiais metais. Neabejojame, kad vertinimo procese dalyvaujantys mokytojai objektyviai ir atsakingai teiks siūlymus dėl egzamino išlaikymo ribos, t. y., jei bus matoma, kad kažkurios užduotys buvo sunkiai įveikiamos ir vertintojai teiks siūlymus jų neįtraukti į rezultatų skaičiavimo skalę, į tai bus atsižvelgta.

Iki kada bus paskelbti egzaminų rezultatai?

Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.

Kas bus, jei karantinas užsitęs? Kokie sprendimai, scenarijai dėl egzaminų sesijos numatomi?

Ministerijos pagrindiniai prioritetai buvo ir bus – mokinių, mokytojų sveikata ir saugumas. Jei matysime, kad susirgimų COVID-19 daugėja ir bus pratęstas karantino laikas daug ilgiau, tikrai bus priimami atitinkami sprendimai, apie juos informuosime. Šiuo metu esanti situacija leidžia planuoti pasirengimą egzaminams nuo 2020 m. birželio 22 d.

Nuotolinis mokymas

Kieno atsakomybė užtikrinti, kad mokiniui mokytis namuose yra tinkamos sąlygos?

Tai bendra mokyklos, šeimos ir mokinio atsakomybė. Jei mokiniui trūksta priemonių – neturi mokymuisi būtino kompiuterio ar telefono, prieigos prie interneto, jis pats arba tėvai privalo informuoti mokyklą. Mokykla sudaro galimybes mokytis nuotoliniu būdu.

Ką daryti, jei nuo per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ekrano paskausta akys, apima nuovargis?

Kaip ir mokantis įprastu būdu, svarbu daryti pertraukas, pailsinti akis, pajudėti, atlikti fizinio aktyvumo pratimų. Daugumoje mokyklų pamokos nevyksta kelias valandas tik prie kompiuterio, didelę laiko dalį mokiniai atlieka užduotis iš vadovėlių, sąsiuviniuose.

Kodėl mokymo(si) krūvis padidėjo? Kaip su tuo tvarkytis?

Nuotolinis mokymas visiems yra naujovė, ne iš karto pavyksta nusistatyti įprastą darbo krūvį. Jei jums atrodo, kad gaunate per daug užduočių, kad sunku spėti viską atlikti ar patiriate kitų mokymosi sunkumų, apie tai būtinai praneškite savo mokytojui. Tik gaudamas grįžtamąjį ryšį iš mokinių, mokytojas žinos, kokios problemos kyla ir galės jas spręsti.

Ar ugdymo(si) proceso organizavimo nuotoliniu būdu metu dirba mokyklos psichologai ir socialiniai pedagogai?

Taip, dirba, teikia konsultacijas nuotoliniu būdu.

Mano mokykloje ugdymą(si) turi organizuoti patys moksleiviai. Ką daryti?

Apie tai turite kalbėtis su mokyklos administracija: užduoti klausimus, išdėstyti savo lūkesčius.

Mokytojai naudoja daug skirtingų platformų ir tai yra labai nepatogu. Ar moksleiviai gali teikti siūlymus ugdymo(si) proceso organizavimo gerinimui?

Žinoma. Nuotolinio mokymosi sėkmė priklauso nuo visos mokyklos bendruomenės.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Kada vyks priėmimas į aukštąsias mokyklas? Ar nesikeis priėmimo kriterijai?

Bendrasis priėmimas bus vykdomas dviem etapais, priėmimo kriterijai tie patys, kaip skelbta anksčiau: https://www.smm.lt/web/lt/smm-studijos/priemimas/priemimas-i-aukstasias-mokyklas-2020-m

Pagrindiniame etape prašymai į aukštąsias mokyklas bus registruojami nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 18 d. Pagrindinio etapo metu kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 25 d., studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26 – 28 d.

Papildomas priėmimas prasidės nuo rugpjūčio 31 d., prašymų registravimas baigsis rugsėjo 4 d. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugsėjo 9 d. Sutarčių pasirašymas – nuo rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 11 d.

Aukštosioms mokykloms siūloma studijų pradžią pirmojo kurso studentams pavėlinti iki rugsėjo 14 d.

Daugiau informacijos apie brandos egzaminus, priėmimą į aukštąsias ir profesines mokyklas www.smm.lt/mokiniams-ir-studentams/2020-metu-abiturientams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt