Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
EPA-ELTA nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada kurti naują profesionalių sportininkų rengimo sistemą, dėl kurios turėtų tartis ministerijos suburti ekspertai.
„Šiandien sistema gana fragmentiška ir mums reikia susidėlioti pagrindinius elementus, kad galėtume atvesti sportininką iki medalio“, – trečiadienį žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji trečiadienį aukšto meistriškumo sportininkų rengimo problematiką aptarė su sporto šakų federacijų ir organizacijų atstovais.
Pasak ministrės, nauja sistema galėtų būti parengta iki Naujųjų metų, diskusija dėl jos ekspertų grupėje prasidės rugsėjį.
„Mes sutarėme, kad ministerija pasiūlys formatą ir terminą, kuris, manau, bus iki Naujųjų metų, o gal dar anksčiau. Sutarėme, kad mes greitu metu parengsime pasiūlymą ir rugsėjį visi susitinkame pirmai diskusijai“, – teigė ministrė.
Jos teigimu, ekspertų grupėje dirbs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, asociacijų atstovai, kiti sporto ekspertai.
Prioritetas – talentų paieška
Už sportą atsakingas viceministras Linas Obcarskas sakė, kad prioritetas naujoje sistemoje būtų talentų paieška.
„Turėtų sportininkas būti pastebėtas pačiame pirminiame jo fizinio aktyvumo veiklų lygmeny, paskui papulti į sporto mokyklą, toliau jis turėtų keliauti pas dar aukštesnio lygio trenerius, jeigu jis tikrai turi gerus duomenis“, – teigė viceministras.
Anot jo, savivaldybės akcentuoja bendradarbiavimo svarbą su sporto federacijomis.
„Jos praradę ryšį su federacijomis, tai buvo įvardyta kaip viena iš probleminių sričių, spręstinų problemų, dėl to galbūt mes šiuo metu turime mažiau olimpiečių“, – sakė L. Obcarskas.
Jis taip pat pridūrė, kad problemos, susijusios su sportininkų rengimu, susidaro ir dėl medicininio aprūpinimo, demografijos.
Viceministras teigė, kad ministerija mato didesnį sporto gimnazijų poreikį, jų šiuo metu, anot jo, veikia trys.
„Dabartiniame etape norime įsitikinti, kiek efektyviai gali veikti esamos gimnazijos, kalbama apie sporto klasių atsiradimą ir galbūt net individualaus sportininko atskirą rengimą – galbūt jam apsimokėtų tiesiog individualią programą turėti savivaldoje“, – kalbėjo viceministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, BNS paklausta, apie tai, kiek galėtų atsieiti nauja sportininkų rengimo sistema, sakė, kad „resursai nėra labai dideli“.
„Resursai nėra labai dideli (...) Jų efektyvumas priklauso nuo to, kaip juos sugebame panaudoti“, – teigė ji.
Ministrė pridūrė, kad dar vienas svarbus aspektas – sporto bazės, kurioms „reikia resursų“ ir kurios „turi atitikti tarptautinius reikalavimus“, nes kai kuriose sporto šakose „sudėtingas pasirengimas dėl sporto bazių“.